Aistros prieš artėjantį „UTMA 18“ turnyrą pasiekė virimo temperatūrą, o Kauno „Akropolyje“ surengta spaudos konferencija virto tikru chaosu, kurio nesuvaldė net patyrę organizatoriai. Nors renginio tikslas buvo oficialus kovotojų pristatymas ir verbalinės akistatos, susirinkusi minia tapo liudininkais scenų, kurios labiau priminė gatvės muštynes nei sporto renginį. Įtampa tvyrojo ore nuo pat pirmųjų minučių, kol galiausiai viskas sprogo tiesiog scenoje.
Pagrindiniu provokacijų meistru šį kartą tapo Maximas Zaplitnii. Moldavijos kovotojas į Kauną atvyko ne šiaip pasikalbėti – jis atsivežė kruopščiai parengtą psichologinio spaudimo planą, skirtą savo buvusiam varžovui Dominykui Dirksčiui. M. Zaplitnii demonstravo marškinėlius su pašaipiomis, redaguotomis klaipėdiečio nuotraukomis ir garsiai reikalavo revanšo, tačiau tai buvo tik uvertiūra. Situacija tapo nevaldoma, kai moldavas griebėsi itin purvinų metodų: jis demonstratyviai išsipūtė nosį į D. Dirksčio atvaizdą ir sviedė jį tiesiai lietuviui į veidą.
Tokio pažeminimo D. Dirkstys nepakeltų nė akimirkos. Įniršio apimtas kovotojas pašoko iš savo vietos, o jo akyse degė noras čia pat, stebint šimtams žmonių, suvesti sąskaitas kumščiais. Tik žaibiška apsaugos reakcija užkirto kelią fiziniam susirėmimui, nors klaipėdietis dar spėjo griebti gėrimo skardinę ir paleisti ją į M. Zaplitnii pusę. Nors sviedinys praskriejo pro šalį, žinutė buvo aiški – narve kraujas liesis laisvai. Apsaugos darbuotojai iki pat renginio pabaigos turėjo sudaryti gyvą sieną tarp šių dviejų vyrų, kad renginys nevirstų masinėmis riaušėmis.
Atvėsus pirmosioms emocijoms, dėmesio centre atsidūrė vakaro pagrindinės žvaigždės – Ignas Pauliukevičius ir Sergejus Maslobojevas. Čia kova vyko ne skardinėmis, o aštriais it skustuvas žodžiais. I. Pauliukevičius, spinduliuojantis pasitikėjimu savimi, rėžė tiesiai: jis žada ne tik pergalę, bet ir asmeninį pažeminimą varžovui, užsimindamas apie „turkiško peruko“ nuplėšimą. Jo teigimu, visas įdirbis ir pastatytas rekordas veda tik link vieno tikslo – S. Maslobojevo sutriuškinimo.
Tačiau S. Maslobojevas, žinomas savo šaltu protu ir geležine technika, į šiuos išpuolius atsakė su ironiška šypsena. Jis ne tik sumenkino Igno techninius gebėjimus, teigdamas, kad jų tiesiog nėra, bet ir pasišaipė iš varžovo įvaizdžio, palygindamas jį su estrados princu Ryčiu Cicinu. Sergejus pažadėjo, kad kova netruks visų trijų raundų – jo tikslas yra mušti tiek, kad varžovas ringe pradėtų dainuoti. Po ilgos ir stingdančios akistatos „akis į akį“, tapo aišku: balandžio 18-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje žiūrovai išvys ne sportą, o tikrą karą, kuriame vietos pasigailėjimui nebus.
