Jeigu iki šiol buvote įsitikinę, kad Marijono Mikutavičiaus labiausiai nemėgstamas kūrinys yra legendiniu tapęs „Trys milijonai“, pats atlikėjas šį mitą paneigia be jokių užuolankų. Naujausiame radijo stoties M1 PLIUS tinklalaidės „Muzika, kurią jauti“ epizode jis atvirai papasakojo apie dainą, kurios kartais net stengiasi išvengti savo koncertuose, ir šis atsakymas daugeliui gali pasirodyti netikėtas.
Pasak jo, viskas prasidėjo gana atsitiktinai. Vienam televizijos projektui, pasitelkus turkų grupės „Athena“ muziką, lietuvišką tekstą sukūrė šviesaus atminimo poetė Dalia Teišerskytė. Pats procesas buvo greitas ir, rodos, visai nereikšmingas. „Atvažiuosi, sudainuosi“, – taip jam buvo pasakyta. Jis atvyko, įrašė kelis dublius, atliko savo dalį ir išvažiavo, nė nesusimąstydamas, kad ši daina gali turėti tęsinį.
Laikas praėjo, o vieno koncerto metu jis staiga išgirdo publiką skanduojant žodžius, kurių pats iš pradžių net neatpažino. Minia garsiai šaukė „ar mylėsi tu mane“, o atlikėjas liko sutrikęs – kas tai per kūrinys? Tik vėliau jam buvo paaiškinta, kad tai ta pati, seniai pamiršta daina. Nuo tada ji sugrįžo į jo repertuarą, nors santykis su ja išliko dviprasmiškas. Kartais jam pavyksta jos išvengti, tačiau būna akimirkų, kai publikos energija nugali viską – jei žmonėms smagu, jis leidžiasi į tą bangą kartu su jais. Vis dėlto pats neslepia: jam ši daina atrodo paprasta ir net kiek kvailoka.
Tinklalaidėje Marijonas kalba ne tik apie šį netikėtą epizodą, bet ir apie savo kūrybos principus. Jis atskleidžia, kad visas dainas savo galvoje suskirsto į tris skirtingas kategorijas. Pirmoji – tai kūriniai, kurie gimsta be aiškaus adresato, be konkretaus tikslo. Tokios dainos dažnai lieka nesuprastos vadybininkų, tačiau pačiam kūrėjui jos atrodo pačios tikriausios ir vertingiausios.
Antroji kategorija – tai hitai. Tai dainos, kurios kuriamos su ambicija tapti populiariomis. Kartais jos nepataiko iš pirmo karto, todėl tenka ieškoti naujų sprendimų: keisti aranžuotę, tempą, nuotaiką. Tai procesas, kuriame susipina kūryba ir strategija.
Trečioji kategorija – pačios artimiausios širdžiai dainos. Tai tie kūriniai, kuriuos jis jau įsivaizduoja skambančius didžiulėse erdvėse, kur minios žmonių dainuoja kartu. Jis bando pajusti, ar ši muzika jam pačiam sukelia tikrą emociją, ar suteikia energijos, ar leidžia užmegzti ryšį su publika. Jei atsakymas teigiamas, daina verta išvysti dienos šviesą, net jei niekas negali garantuoti jos sėkmės.
Pokalbio metu jis prisimena ir vieną iš ankstyvųjų kūrinių, sukurtų dar „Bovy“ laikais. Tai buvo angliška daina „My woman“, su kuria jie pirmą kartą žengė į didesnę sceną. Nors pats abejoja, ar anglų kalbos skambesys buvo tobulas, emocija buvo tikra – tai istorija apie sudaužytą širdį, apie meilę ir prarastas svajones.
Valandos trukmės epizode klausytojai išgirs ne tik apie muziką. Marijonas atvirai pasidalins prisiminimais apie vaikystę, laikotarpį, kai muziką buvo nustūmęs į šalį dėl futbolo, papasakos apie gatvės konfliktus, sūnaus auklėjimą ir savo požiūrį į laiką bei brandą. Jis taip pat nevengia kalbėti apie sėkmę ir jos trapumą.
Jo nuomone, pasaulyje yra daugybė talentingų žmonių, tačiau sėkmė priklauso ne vien nuo gebėjimų. Kartais viską lemia aplinkybės, vieta ar laikas. Jis svarsto, kad kažkur gali būti žmogus, kuris niekada negavo savo šanso, nors galbūt buvo ne mažiau talentingas. Dėl šios priežasties, pasak jo, nėra prasmės pernelyg išpuikti, ypač gyvenant mažoje šalyje, kur palyginimo ribos yra gana siaurose.
Visa ši istorija atsiskleis naujausiame „Muzika, kurią jauti“ epizode, kuriame netrūks ne tik atvirų prisipažinimų, bet ir gyvos muzikos bei netikėtų akimirkų.
