Giedrė Kilčiauskienė atvirai pasakoja apie savo ryšį su Dzūkija, kuris jai visada buvo daugiau nei tik gražus Lietuvos kampelis. Šis kraštas jai siejasi su šaknimis, prisiminimais ir ypatinga vidine ramybe, kurią sunku rasti mieste. Ji sako, kad jos šeimoje Dzūkija visada buvo artima – senelis kilęs iš Ilgininkų kaimo, o vyro tėvai taip pat turi sodybą šiame regione. Būtent todėl miškas jai nėra tik vaizdas pro langą – tai smėlis, pušys ir viržiai, kurie sukuria savitą, atpažįstamą jausmą.
Šią savaitę dainininkė pristatė naują kūrinį „Jokiam žemėlapio kampe“, kuris jau netrukus nuskambės gyvai ypatingame renginyje Dzūkijoje. Birželio 6 dieną Varėnos Dainų slėnyje vyksiantis vasaros sezono atidarymo koncertas jai bus svarbus momentas – būtent čia daina pirmą kartą bus atlikta gyvai.
Varėnos Dainų slėnis Giedrei kelia daugybę prisiminimų. Ji čia jau yra koncertavusi anksčiau, o vieta jai siejasi su laikais, kai čia vykdavo muzikos festivalis „Tamsta“. Šiandien ši erdvė vėl prisipildo muzikos, tačiau jau kitokiu – vasaros sutiktuvių – ritmu.
Šių metų šventė Varėnoje dedikuota vandeniui – gyvybės ir atsinaujinimo simboliui. Miesto svečiai kviečiami į įvairias veiklas: žygius gamtoje, edukacijas, filmų peržiūras, vandens pramogas, gastronomines patirtis ir, žinoma, muzikinius pasirodymus. Kartu su Giedre scenoje pasirodys FC Baseball ir „Ministry of Echology“, kurių muzika papildys vasaros pradžios nuotaiką.
Vasara Giedrei – itin aktyvus metas, pilnas koncertų ir judėjimo. Tačiau tarp viso šio tempo ji vis dažniau galvoja apie pabėgimą ten, kur liktų tik gamta ir tyla. Ji atvirauja, kad po miesto triukšmo labiausiai norisi ne žmonių, o miškų, ežerų ir jūros artumo.
Ji prisimena, kad anksčiau su šeima mėgdavo keliauti su palapinėmis, miegoti po atviru dangumi ir turėjo net savo mėgstamas vietas prie Merkio ir Šalčios upių. Dabar tie prisiminimai jai atrodo kiek nutolę, tačiau vis dar labai gyvi viduje.
Giedrė kalba ir apie savotišką gyvenimo paradoksą – kai turi daugiau, kartais pradedi ilgėtis paprastesnių dalykų. Anot jos, žmonės dažnai apsikrauna daiktais, namais, sodybomis, tačiau vis tiek grįžta prie pradžios – prie gamtos, kur viskas atrodo tikra ir nesuvaidinta.
Dainininkė viliasi, kad jų namų rūsyje dar gali slypėti jaunystės iškylų daiktai – galbūt dar nesugadinti laiko. Ji sako, kad būtų nuostabu juos ištraukti ir kartu su vyru Dominyku leistis į žygį gamtoje, tarsi sugrįžtant į senus, paprastesnius laikus.
Jeigu tokia išvyka nepavyktų, visada yra alternatyva – Domo tėvų sodyba, kuri tampa saugiu prieglobsčiu nuo miesto ritmo. Ten Giedrė atranda kitokį laiką, kuriame viskas vyksta lėčiau ir natūraliau.
Ji su šypsena pasakoja ir apie uogavimą bei grybavimą su anyta. Pasak jos, anyta visada žino geriausias vietas miške ir noriai dalijasi patarimais, kur verta ieškoti laimikio. Tačiau rezultatai dažnai būna netikėti – jos pintinė lieka beveik tuščia, kai tuo tarpu anyta grįžta su pilnu derliumi. Giedrė tai priima su humoru ir pripažįsta, kad viena miške ji kartais net pasimeta, nors viskas aplink atrodo pažįstama.
Šių metų Varėnos vasaros sezono tema – vanduo – jai taip pat artima. Ji sako, kad pastaruoju metu vis dažniau apie tai galvoja, o galvoje jau sukasi ir naujų idėjų užuomazgos. Netgi dainų fragmentai apie ežerus, dangų ir gamtos atspindžius jau randa vietą jos kūrybinėse mintyse.
Giedrė neslepia, kad vandens ir ežerų motyvas jos kūryboje jau skambėjo ne kartą, tačiau tai tema, kuri, jos teigimu, dar tikrai nebaigta. Ji žada, kad ateityje šios nuotaikos dar sugrįš į jos muziką.
Dainininkė įsitikinusi, kad kūryba ir gamta yra glaudžiai susijusios. Jei ji nebūtų scenoje, vis tiek kurtų – galbūt sodus ar gėlynus, kuriuose taip pat reikalinga kantrybė ir estetika. Anksčiau ji turėjo daugiau laiko tokiems dalykams, tačiau dabar liko tik keli krūmai ir žoliapjovė.
Ji pabrėžia, kad viskam reikia laiko ir vidinių resursų, ypač jei nori save realizuoti šimtu procentų. Todėl natūralu, kad dalis senų pomėgių pasitraukė į antrą planą, užleisdami vietą muzikai ir kūrybai.
Gamta jai šiandien yra ne tik poilsis, bet ir nuolatinis įkvėpimo šaltinis. Žmonės, jų emocijos, kasdienės situacijos ir neišspręsti klausimai jos galvoje virsta kūrybiniu koliažu, kuris vėliau per muziką pasiekia klausytojus – tarsi kelionė iš gatvės į namus ir atgal į pasaulį.
