Elena Puidokaitė-Bruzgulienė šiandien atrodo tvirtai stovinti ant kojų – mados žurnalo ELLE prodiuserė, vaikams skirto leidinio ELLE KIDS vyriausioji redaktorė, trijų vaikų mama. Tačiau jos kelias iki šios ramybės buvo visai ne toks, kokį daugelis įsivaizduoja prisimindami ją kaip Atlantos vardu žinomą popscenos žvaigždę. Kadaise jos dainos skambėjo visur, o pati Elena gyveno nuolatiniame dėmesio centre. Staiga ji dingo. Ilgam. Ir tai nebuvo atsitiktinumas.
Prieš daugiau nei dvidešimt metų debiutavusi su daina „Mergaitės nori mylėt“, ji per vieną naktį tapo sensacija. Koncertai, gerbėjų minios, nuolatinis judėjimas ir gyvenimas, kuriame, atrodė, viskas vyksta per greitai, kad spėtum sustoti ir susivokti. Tačiau šlovė turi ir kitą pusę. Būdama dar labai jauna, Elena atvirai dalijosi savo asmeniniu gyvenimu, tikėdama, kad nuoširdumas bus suprastas. Viskas pasikeitė, kai gimė dukra ir santykiai su jos tėvu pradėjo byrėti. Tai, ką ji norėjo pasilikti sau, staiga tapo vieša.
Žiniasklaidos dėmesys virto spaudimu, nuo kurio pasislėpti buvo beveik neįmanoma. Straipsniai su skambiomis antraštėmis sekė vienas kitą, o asmeninės krizės tapo viešu reginiu. „Kai tau jau nebesiseka, tu kartais ir nebenori dalinti interviu, bet žurnalistai jau žino apie tavo situaciją, nori, reikalauja informacijos. Buvo tokių momentų, kai jie labai įkyriai stengėsi prieiti prie manęs, persekiojo“, – taip Elena prisimena laikotarpį, kai jautėsi praradusi kontrolę.
Būtent tada ji sustojo ir pradėjo ieškoti atsakymų. Muzika nebebuvo vienintelis jos kelias. Sprendimas pasitraukti nuo scenos buvo tylus, bet labai sąmoningas. Ji pasirinko kitą kryptį – renginių organizavimą, naujus projektus ir gyvenimą, kuriame galėjo pati nustatyti ribas. Tuo pačiu metu jos asmeninis gyvenimas taip pat keitėsi – šalia atsirado Tadas Bruzgulis, žmogus, kurį ji pažinojo jau daugelį metų, bet tik vėliau suprato, kad būtent jis gali tapti jos šeimos pagrindu.
Didžiausias išbandymas laukė vėliau. Pandemijos metu, besilaukdama dvynukių, Elena užsikrėtė koronavirusu. Viskas vyko greitai – kvėpavimas darėsi vis sunkesnis, o gydytojai buvo priversti veikti nedelsdami. Cezario pjūvis buvo atliktas skubiai, kūdikės gimė 34-ą savaitę. Nors mažylės buvo stiprios, Elenos būklė ėmė blogėti. Tai buvo momentas, kai laikas tarsi sustojo.
Tadas tuo metu liko vienas su atsakomybe – rūpintis vyresniąja dukra Saule ir inkubatoriuje stiprėjančiomis naujagimėmis. Jis pats išgyveno tylų siaubą, kai gydytojai neslėpė, kad vilčių mažai. „Buvo kelios dienos, kai tikimybė išgyventi buvo labai maža. Ir vis tiek turi neprarasti vilties, net jeigu tu nieko negali padaryti“, – šiais žodžiais Elena perteikia vyro patirtį. Tuo metu šalia jo buvo draugas Stano – ne dėl žodžių, o dėl tylos, kuri kartais pasako daugiau nei bet kokie paaiškinimai.
Laimei, ši istorija turi kitą pabaigą. Elena pasveiko. Dukros sustiprėjo. Gyvenimas pamažu sugrįžo į savo ritmą, bet jau visai kitoks. Kartu su vyru ji ėmėsi vadovauti mados žurnalui ELLE, įkvėpė naują kryptį ir savo darbu pelnė pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir tarp leidinio kūrėjų Prancūzijoje.
Ir tada, kai atrodė, kad muzika liko praeityje, ji sugrįžo. Senos dainos atgimė naujai, koncertai vėl pradėjo pildyti sales, o scena, kurią ji kadaise paliko, vėl tapo jos dalimi. Gegužės 3 dieną Elena planuoja solinį koncertą Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje. Programoje – naujai aranžuoti hitai ir nauji kūriniai, gyvo garso grupė ir ypatingi svečiai.
Tai ne tik sugrįžimas. Tai istorija apie žmogų, kuris išgyveno spaudimą, tylą, baimę ir sugebėjo sugrįžti dar stipresnis.
