Televizijos ir radijo laidų vedėja Gabrielė Martirosian šiandien atvirai pripažįsta, kad gyvenimas po „Mis Lietuva“ karūnos jai tapo ne tik šlovės, bet ir didžiulių vidinių išbandymų istorija. Praėjus beveik 13 metų nuo to momento, kai ji buvo paskelbta konkurso nugalėtoja, jos kasdienybė, požiūris ir savivoka pasikeitė iš esmės. Dar daugiau pokyčių, kaip pati sako, atėjo sulaukus 30-ies – kartu su vidine ramybe ir tvirtesniu stuburu.

Gabrielė pasakoja, kad jau labai anksti pradėjo savo kelią modelių pasaulyje. Būdama vos 16-os ji įžengė į modelių agentūrą ir netrukus pradėjo intensyviai dirbti. Šis etapas ją nuvedė į Japoniją ir Tailandą, kur praleido apie metus. Ten ji pirmą kartą susidūrė su savarankiško gyvenimo realybe, kurioje reikėjo greitai suaugti, mokytis atsakomybės ir prisitaikyti prie visiškai naujos aplinkos.
Ji prisimena, kad tuo metu buvo dar paauglė, tačiau jau turėjo susidurti su kalbiniais barjerais, nuolatine įtampa ir spaudimu tobulumui. Kūno matavimai, griežti standartai ir nuolatinis vertinimas kiekvieną savaitę tapo kasdienybe, kuri iš šalies atrodė blizgi, bet viduje kėlė didelį emocinį krūvį. Vis dėlto, ši patirtis, anot jos, suformavo stiprų pagrindą ateičiai ir padėjo geriau suprasti save.

2008 metais, būdama vos 17-os, Gabrielė laimėjo „Mis Lietuva“ konkursą. Šis momentas, kuris daugeliui atrodė kaip svajonės išsipildymas, jai pačiai atnešė ne tik džiaugsmą, bet ir milžinišką spaudimą. Ji atvirai prisimena, kad tuo metu dažnai girdėdavo neigiamus komentarus apie savo išvaizdą ir pasirinkimą. Kritika sklido tiek iš aplinkos, tiek iš visiškai nepažįstamų žmonių, kurie kvestionavo jos pergalę ir lygino ją su kitomis.
Didžiulis viešumas, pasak Gabrielės, tapo emociniu išbandymu. Ji prisimena rytą po konkurso, kai smalsumas nuvedė ją į interneto komentarus. Tačiau vietoj palaikymo ji susidūrė su skaudžiais žodžiais, kurie ją sukrėtė iki ašarų. Tą akimirką, kaip ji sako, kilo daug klausimų apie tai, kodėl žmonės gali būti tokie žiaurūs ir kaip lengvai vertina kitą žmogų vien pagal išorę.
Ši patirtis suformavo ir jos požiūrį į ateitį – ji pradėjo vis aiškiau jausti, kad nenori būti apibrėžiama tik kaip „Mis Lietuva“. Gabrielė pabrėžia, kad kiekvienas žmogus yra daug daugiau nei jo išvaizda ar vienas gyvenimo etapas. Tai tapo jos vidiniu įsitikinimu, kuris padėjo judėti į priekį ir ieškoti platesnės profesinės tapatybės.

Per metus ji nuosekliai ėjo savo keliu, kovodama už vietą kaip televizijos ir radijo laidų vedėja. Ji sako, kad šis kelias nebuvo lengvas, tačiau padėjo jai geriau suprasti savo stiprybes ir kryptį. Dabar ji jaučiasi tvirčiau nei bet kada anksčiau ir sako žinanti, ko nori iš gyvenimo.
Kalbėdama apie dabartinį gyvenimo etapą, Gabrielė pabrėžia, kad 30-ies laikotarpis jai yra vienas geriausių. Ji nebejaučia poreikio visiems įtikti ar būti visų mėgstama. Anksčiau tokios mintys kėlė baimę, tačiau dabar jos virto laisvės jausmu. Šiame etape ji jaučia daugiau aiškumo, pasitikėjimo ir vidinės ramybės, kuri leidžia drąsiau žiūrėti į ateitį ir savo tikslus.