Balandžio 1-osios rytas daugeliui prasidėjo įprastai – su šypsena, lengvais pokštais ir ne visada rimtai vertinamomis naujienomis. Tačiau šįkart viena istorija išsiskyrė iš visų ir privertė ne vieną stabtelėti. Viešojoje erdvėje žaibiškai išplito žinia apie tariamą Ingos ir Arūno Valinskų sprendimą atnaujinti savo santuokos įžadus, ir tai iškart sukėlė audringas reakcijas.
Skelbta, kad po net 37 metų kartu pora nusprendė dar kartą oficialiai ištarti „taip“. Esą balandžio 1-ąją jie pasirodė Vilniaus civilinės metrikacijos skyriuje, kur simboliškai pakartojo savo pažadus vienas kitam. Tokia detalė daugeliui pasirodė ne tik netikėta, bet ir jausminga – lyg graži istorija apie meilę, kuri nepaiso laiko.
Dar daugiau intrigos įnešė ir tariama citata, kurioje buvo kalbama apie jų sprendimo priežastis. Buvo teigiama, kad porą paskatino pernai viešumoje sklandę gandai apie galimas skyrybas. Neva jie patys pabrėžė, kad ši diena jiems tokia pat svarbi kaip gimtadieniai ar vestuvių sukaktis, o šiuo žingsniu siekė priminti, jog jausmai gali būti stipresni už bet kokias kalbas.
Vis dėlto ši istorija turėjo ir kitą pusę. Netrukus paaiškėjo, kad visa tai – tik dar viena balandžio 1-osios fantazija, kuri kai kam pasirodė pernelyg įtikinama. Ir būtent tada į situaciją sureagavo pats Arūnas Valinskas.
Paklaustas apie šią netikėtą „naujieną“, jis neslėpė, kad tokie dalykai jo nei stebina, nei jaudina. Priešingai – į viską pažvelgė su lengvu humoru ir netgi šiokiu tokiu skepticizmu. Jo teigimu, jei visi pokštai būtų tokie „nekenksmingi“, pasaulyje būtų gerokai ramiau. Tačiau jis taip pat pabrėžė, kad tokio pobūdžio istorijos jau sunkiai gali būti vadinamos tikrais pokštais – veikiau tai išgalvotos naujienos, kurioms, pasak jo, vis labiau ima stigti kūrybiškumo.
Kalbėdamas apie jam priskirtą citatą, Arūnas neslėpė ironijos. Jis prisipažino net nematęs, kas tiksliai buvo parašyta, tačiau iš anksto nujautė, kad kažkas panašaus gali pasirodyti. Toks scenarijus jam neatrodė nei naujas, nei išskirtinis.
Dar daugiau dėmesio jis skyrė šiuolaikinėms technologijoms, kurios, pasak jo, leidžia tokias istorijas sukurti itin greitai. Arūnas atvirai užsiminė apie dirbtinio intelekto vaidmenį ir tai, kaip paprasta šiandien sukurti įtikinamai skambantį tekstą. Jo žodžiais, tam pakanka vos kelių minučių.
Visa ši situacija tapo dar vienu priminimu, kaip lengvai realybė gali susipinti su fikcija, ypač tą dieną, kai netikėti siužetai tampa norma. Tačiau šįkart istorija apie Valinskus parodė ir tai, kaip greitai tokios žinios gali įgauti pagreitį ir tapti tikra diskusijų audra.
