Tinklaraščio „Mūza namuose“ autorė nusprendė atidžiau pažvelgti į vieną labiausiai aptariamų porų – Oksaną Pikul ir Dominyką Dirksį. Tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip aistringas ryšys ir stipri chemija, jos akimis atsiskleidžia visai kitokioje šviesoje. Ji neslepia – ją labiausiai sudomino ne gražios nuotraukos ar vieši pasirodymai, o pasikartojantis kūno kalbos signalas, kuris, pasak jos, gali pasakyti daugiau nei bet kokie žodžiai.
Savo mintimis ji pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“, pabrėždama, kad santykius visada analizuoja giliau – ne paviršiumi, o modeliu, kuris slypi už išorinio įvaizdžio. Ši pora, anot jos, traukia dėmesį dėl savo kontrasto, ryškumo ir viešai demonstruojamo intensyvumo, kuris daugeliui gali atrodyti patrauklus, net hipnotizuojantis. Tačiau būtent tokie santykiai, jos patirtimi, neretai slepia pavojingas tendencijas.
Ji atkreipė dėmesį į vieną nuolat pasikartojantį gestą – vyras nuotraukose dažnai laiko moterį už kaklo. Ir tai, pasak jos, nėra atsitiktinumas ar vienkartinis momentas. Tai kartojasi, tampa savotišku simboliu. Kaklas psichologijoje siejamas su pažeidžiamumu ir kontrole, o toks prisilietimas, ypač kai jis demonstruojamas viešai ir su pasididžiavimu, gali signalizuoti dominavimą. Toks „apkabinimas“ nėra švelnus ar natūralus – priešingai, jis gali rodyti savininkiškumą ir norą valdyti.
Analizuodama viešus interviu, tinklaraštininkė išgirdo ir frazes, kurios ją privertė sunerimti. Ji pabrėžė, kad egzistuoja didelis skirtumas tarp disciplinos, sporto ar kovos kaip saviraiškos ir pasisakymų, kuriuose atsiranda potraukis žaloti. Tokios mintys, anot jos, gali atskleisti žmogaus santykį su agresija, o dar svarbiau – klausimą, kur ši agresija bus nukreipta ir ar ji apskritai valdoma.
Ji ragina moteris būti itin atidžiomis pačioje santykių pradžioje. Ne išvaizda ar finansinė padėtis turėtų būti svarbiausi kriterijai, o tai, ką žmogus kalba. Jo požiūris į moteris, santykius, šeimą atsiskleidžia labai anksti. Išgirstos frazės, tokios kaip „geriausia žmona yra nekalta“, „šiuolaikinės moterys per daug laisvos“ ar mintys apie tai, kad moteris turėtų paklusti nustatytam modeliui, anot jos, yra aiškūs signalai apie vertybes ir lūkesčius.
Tinklaraštininkė pabrėžia – nereikia tikėtis, kad laikui bėgant žmogus pasikeis. Santykių pagrindas formuojasi nuo pirmųjų dienų, o jautrumas, pagarba ir emocinis ryšys neatsiranda iš niekur. Jei jų nėra pradžioje, vargu ar jie atsiras vėliau.
Apibendrindama ji kalba apie viešai demonstruojamą modelį: nuolatinis kūno demonstravimas, galios pabrėžimas, graži moteris šalia kaip įvaizdžio dalis. Nors visa tai gali atrodyti kaip gerai suplanuota strategija ar įvaizdžio kūrimas, ji mato aiškų trūkumą – tikro ryšio, šilumos ir pagarbos stoką.
Ji taip pat įspėja, kad išorinis intensyvumas – dovanos, demonstratyvūs gestai ar emocijų protrūkiai – nėra lygu saugumui ar tikrumui. Tokie santykiai gali atrodyti patrauklūs iš šalies, tačiau viduje gali slypėti kontrolė, ribų peržengimas ir emocinis spaudimas. Net ir įspūdingos scenos su gėlėmis ar dėmesio demonstravimu gali slėpti visai kitokią realybę, kuri atsiskleidžia mažose detalėse – žvilgsnyje, prisilietime, laikysenoje.
Jos teigimu, sveiki santykiai vystosi pamažu, juose yra pagarba, jautrumas ir tikras pažinimas. Ypač svarbu tai, kai moteris jau turi vaikų – tokiu atveju atsakomybė dar didesnė. O galios demonstravimas, kad ir kaip jis būtų pateikiamas, niekada neturėtų būti painiojamas su romantika.
