Socialiniuose tinkluose įprasta matyti šypsenas, palaikymo bangas ir šiltus žodžius, kuriuos žmonės siunčia vieni kitiems. Ypač tiems, kuriuos dažniau mato ekranuose. Tačiau už viso to slypi ir kita, gerokai aštresnė realybės pusė – netikėtos žinutės, keisti komentarai ir kartais visiškai be priežasties pasipilantis negatyvas. Būtent su tuo neseniai susidūrė žurnalistas Arnas Mazėtis.
Apie situaciją jis nusprendė prabilti viešai savo „Facebook“ paskyroje. Tai nebuvo piktas ar nusivylimo kupinas įrašas – priešingai, Arnas pasirinko lengvesnį toną ir į viską pažvelgė su jam būdingu humoru. Vis dėlto paviešintos žinutės privertė ne vieną stabtelėti ir susimąstyti.
Jis parodė kelias necenzūrines žinutes, kurias gavo iš vienos internautės. Žodžiai buvo aštrūs, netikėti ir, regis, visiškai neprovokuoti. Tačiau vietoje įsižeidimo Arnas pasirinko kitą kelią – pabandyti suprasti, kas slypi už tokio elgesio.
Savo įraše jis pradėjo nuo paprasto, bet taiklaus pastebėjimo apie kasdienius susitikimus su žmonėmis. Pasak jo, realiame gyvenime viskas atrodo visiškai kitaip. Mieste, parduotuvėje ar net atsitiktinai gatvėje jį atpažinę žmonės pasisveikina, nusišypso, kartais paprašo bendros nuotraukos. Tokie momentai jam yra natūralūs ir net malonūs – juk dirbant televizijoje atsiranda savotiškas pažįstamumo jausmas.
Ypač dabar, kai jis aktyviai dalijasi savo iššūkiu „ARNAS META“, bendravimas su žmonėmis tapo dar dažnesnis. Jie sustoja, kalbasi, dalijasi savo patirtimis, net pataria, ką reikėtų daryti ar ko vengti. Kartais net prie pietų stalo atsiranda „ekspertų“, kurie komentuoja jo pasirinkimus. Ir vis dėlto Arnas tai priima su šypsena – jam svarbus pats ryšys, pats pokalbis.
Tačiau viskas pasikeičia vos atsidarius žinučių užklausas. Ten – visai kitoks pasaulis. Be šypsenų, be akių kontakto, be jokio konteksto. Ir būtent ten atsiranda tokie žodžiai, kurie neturi nieko bendro su tuo, ką jis patiria gyvai.
„Aš tikrai myliu tuos paprastus žmones, kurie drąsiai reiškia savo nuomonę“, – rašė jis, tačiau tuoj pat pripažino, kad viena detalė jam vis tiek neduoda ramybės. Kodėl žmogus, paklaustas, ar jis jį pažįsta, staiga pereina prie įžeidimų? Ir dar keisčiau – po to iškart užblokuoja, tarsi uždarydamas bet kokią galimybę dialogui.
Būtent ši vieta Arną ir labiausiai suglumino. Ne patys žodžiai, o jų staigumas ir logikos trūkumas. Tarsi kažkas vyktų už uždarų durų, kur emocijos išsilieja be jokio paaiškinimo.
Po įrašu netruko pasirodyti ir sekėjų reakcijos. Žmonės aktyviai komentavo, bandė suprasti situaciją ir net juokais ieškojo paaiškinimų. Vieni teigė, kad Arną pažįsta kone visa Lietuva, kiti svarstė, jog tokios žinutės gali būti netikros ar siųstos ne visai nuoširdžiai. Atsirado ir tokių, kurie viską nurašė keistoms nuotaikoms ar net pilnačiai.
Vis dėlto ši istorija paliko aiškų įspūdį – skirtumas tarp to, kaip žmonės elgiasi akis į akį ir kaip jie bendrauja už ekrano, kartais yra pribloškiantis. Ir net tiems, kurie prie viešumo yra pripratę, tokios situacijos vis dar kelia klausimų, į kuriuos ne visada lengva rasti atsakymą.
