Artėjant reikšmingam 100-ajam gimtadieniui, prezidentas Valdas Adamkus sulaukė išskirtinio dėmesio ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vienas žinomiausių Čikagos leidinių apsilankė prezidento namuose Vilniuje, norėdamas prisiminti jo gyvenimo kelią, darbus ir palikimą. Tačiau pirmosios pokalbio minutės žurnalistus nustebino – vietoje kalbų apie artėjantį jubiliejų V.Adamkus pasirinko visai kitą temą.
Svečius iš JAV jis pasitiko savo namuose Vilniaus pakraštyje ir pirmiausia pasiteiravo apie Čikagos „Deep Tunnel“ projektą – milžinišką požeminių tunelių bei rezervuarų sistemą, sukurtą tam, kad Mičigano ežeras būtų apsaugotas nuo taršos ir potvynių. Toks klausimas amerikiečiams tapo priminimu, kiek daug prezidentui iki šiol reiškia ilgi jo gyvenimo metai Jungtinėse Valstijose ir darbai, kuriuos jis ten atliko.
Beveik pusę savo gyvenimo V.Adamkus praleido Čikagoje. 1981–1997 metais jis vadovavo JAV Aplinkos apsaugos agentūros penktajam regionui, o daugelis ten gyvenančių lietuvių iki šiol prisimena jo indėlį saugant gamtą ir gerinant Mičigano ežero būklę. Šie darbai, anot pašnekovų, tapo svarbia jo gyvenimo dalimi, kuri iki šiol kelia pagarbą tiek JAV, tiek Lietuvoje.
Prisiminęs savo gyvenimo kelią, prezidentas pasakojo apie pasitraukimą iš Lietuvos Antrojo pasaulinio karo metais ir naujo gyvenimo kūrimą Amerikoje kartu su žmona Alma. Net eidamas atsakingas pareigas JAV valdžios institucijose, jis niekada nepamiršo gimtosios šalies ir ieškojo galimybių apie ją kalbėti su svarbiausiais Amerikos politikais.
1981 metais tuometinis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas paskyrė V.Adamkų EPA penktojo regiono direktoriumi. Šios pareigos suteikė jam progą bendrauti su aukščiausiais JAV valdžios atstovais, Kongreso nariais ir prezidentais. Kaip prisiminė pats V.Adamkus, pokalbiai dažnai neapsiribodavo vien aplinkosaugos klausimais.
Pasak jo, vos tik JAV prezidentai pasiteiraudavo, kaip laikosi Lietuva, atsirasdavo galimybė aptarti svarbiausius mūsų šalies klausimus. Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva visada buvo jo mintyse, nepriklausomai nuo pareigų ar gyvenamosios vietos.
Ypač jautriai jis prisiminė savo pirmąją kelionę į okupuotą Lietuvą 1972 metais. Tąkart pamatytas vaizdas jam paliko gilų įspūdį – žmonės atrodė įbauginti, gatvėmis vaikščiojo nuleidę akis, o visuomenėje tvyrojo baimė. Šie prisiminimai ilgainiui tapo viena priežasčių, paskatinusių priimti sprendimą grįžti ir imtis atsakomybės už savo šalies ateitį.
1998 metais, būdamas 71-erių, V.Adamkus nusprendė kandidatuoti į Lietuvos prezidentus. Tačiau šis žingsnis pareikalavo ne tik politinės drąsos. Jam teko įtikinti žmoną Almą atsisakyti ramaus gyvenimo Jungtinėse Valstijose ir persikelti į Lietuvą.
Prezidentas atvirai pripažino, kad Alma iš pradžių tam labai priešinosi. Ji svajojo apie ramesnį gyvenimą, keliones ir laiką sau, todėl sprendimas viską palikti nebuvo lengvas. V.Adamkus neslėpė, kad dėl šio pasirinkimo buvo išlieta daug ašarų. Vis dėlto galiausiai Alma tapo jo stipriausia bendražyge ir viso prezidentavimo metu buvo šalia svarbiausiais gyvenimo momentais.
Kalbinti Lietuvos ir JAV ekspertai pabrėžė, kad V.Adamkaus indėlis neapsiribojo vien politiniais sprendimais. Buvęs JAV Valstybės departamento pareigūnas Arūnas Pemkus teigė, jog tarptautinėje politikoje prezidentas jautėsi itin užtikrintai. Parlamentaras Žygimantas Pavilionis akcentavo, kad V.Adamkus į Lietuvą atnešė Amerikoje išsaugotą tarpukario Lietuvos dvasią, o JAV senatorius Dickas Durbinas pažymėjo, kad jo vertybės iki šiol atsispindi tvirtoje Lietuvos užsienio politikoje.
Pokalbio pabaigoje prezidento buvo paklausta, kaip jis norėtų būti prisimenamas artėjant garbingam 100 metų jubiliejui. Į šį klausimą V.Adamkus atsakė neskubėdamas ir labai ramiai.
Jis sakė nemanantis, kad svarbiausia yra tai, kaip žmogų prisimins kiti. Kur kas reikšmingiau pačiam sąžiningai įvertinti savo gyvenimą ir suprasti, ar pavyko prisidėti prie prasmingų darbų. Pasak prezidento, atsigręžęs į nueitą kelią jis gali nuoširdžiai pasakyti, kad yra laimingas turėjęs galimybę tarnauti Lietuvai ir atidavęs viską, ką galėjo.