Iš Šilalės atėjo liūdna žinia – mirė buvęs tremtinys, ilgametis Šilalės politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas, Gabrielės Petkevičaitės – Bitės atminimo medalio „Tarnaukime Lietuvai“ nominantas, paminklinių kryžių, atminimo lentų ir Lietuvos partizanų žeminių atkūrimo iniciatorius Antanas Rašinskas. Jo netektį su liūdesiu priėmė Seimo Pirmininkas Juozas Olekas, pabrėždamas, kad Antano gyvenimas ir darbai – tai gyvas liudijimas apie garbingą ir sudėtingą Lietuvos istorijos laikotarpį, kurio negalima pamiršti.
Antanas Rašinskas gimė 1941 m. gegužės 1 d. Gaidėnų kaime, Šilalės rajone, mokytojos ir ūkininko šeimoje. Vaikystę sudaužė tremtis – 1951 m. kartu su tėvais ir seserimi Irena jis buvo ištremtas į Čerdynę, Krasnojarsko krašte. Tremties metai, žuvusių draugų liūdna kasdienybė ir išsekimas išmokė jį branginti gyvenimą ir suvokti, kad daugelis tolimų kraštiečių savo kančių niekada nesidalins, todėl kiekviena diena yra dovana.
Sugrįžęs 1956 m., Antanas rado namus užimtus ir turėjo viską pradėti iš naujo. Jis kūrė šeimą su Maryte Arlauskaite, augino dukrą Loretą ir sūnų Raimundą, buvo rūpestingas senelis Simonai ir Monikai, bei mylintis žentas Arvydui.
Visą gyvenimą Antanas aktyviai dirbo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje, Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungoje bei Tėvynės sąjungoje-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje Šilalėje. Būdamas LPKTS Šilalės filialo pirmininko pavaduotoju ir vėliau pirmininku, jis atkakliai ir nuosekliai įamžino Lietuvos laisvės kovotojų atminimą – nuo paminklų partizanams Kelmutiškėje, Vabalų kaime, Bilionių, Kreivių, Deblių, Pažvėrio, Nevočių, Gūbrių, Driežų kaimuose, iki žeminės atstatymo Šilų miške ir Pagramančio regioniniame parke Kęstučio apygardos Jūros būrio partizanų vadavietės. Jo iniciatyva buvo rekonstruota Pajūrio tremtinių aikštė, įrengtas geležinkelio ruožas, pastatytas simbolinis „gyvulinis vagonas“ ir įamžinta daugiau nei 2000 nukentėjusiųjų atmintis.
Antanas rūpinosi ne tik paminklais, bet ir žmonėmis – aplankydavo buvusius tremtinius, politinius kalinius, rūpinosi daugiavaikių tremtinių šeimomis, kviesdavo spręsti problemas, dalijosi savo patirtimi ir širdies šiluma. Jo nuopelnai pripažinti LPKTS „Už nuopelnus Lietuvai“ I laipsnio ženklu, Gabrielės Petkevičaitės – Bitės atminimo medaliu „Tarnaukime Lietuvai“, daugybe padėkų ir atminimo ženklų.
Velionis buvo pašarvotas Šilalės laidojimo namuose 2026 m. kovo 18 d., atsisveikinti galima buvo kovo 18–19 d. Laidotuvės vyks kovo 20 d., karstas išnešamas 11:45 iš Šilalės laidojimo namų, šv. Mišios už velionį prasidės 12:00 Šilalės Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, po jų palaidotas Šilalės miesto kapinėse.
Antano Rašinsko gyvenimas buvo skirtas Lietuvai, jos laisvės kovotojų atminimui ir bendruomenės vienijimui. Jo darbštumas, atkaklumas ir meilė Tėvynei palieka neįkainojamą palikimą, kurį prisimins ne tik Šilalės rajono gyventojai, bet ir visa Lietuva.
