Šiemet Kortinoje ir Milano žiemos paralimpinėse žaidynėse debiutuojantis snieglentininkas Rapolas Micevičius sulaukia visos Lietuvos palaikymo, tačiau jo stipriausias užnugaris yra ne tik tauta – tai gyvenimo draugė Brigita Janiulytė ir karališkasis pudelis D’Artanjanas, kuris tapo tikra paralimpinio kaimelio žvaigžde.
Brigita, Rapolo „geroji fėja“, rūpestingoji dvasia ir neišsenkantis palaikymas, žengia su juo koja kojon nuo pat jo kelionės į žaidynes pradžios prieš daugiau nei trejus metus. Šios nuolatines keliones po kalnus suderinusi rinkodaros specialistė rado galimybę dirbti nuotoliu ir tapo ne tik aistringa sirgale, bet ir prisiekusia snieglentininke. Kartu jie ne tik treniruojasi, bet ir išgyvena kasdienio gyvenimo džiaugsmus bei iššūkius: nuo ankstyvų rytų iki vakaro, kai sniego trasos baigiasi, Brigita visada šalia, palaikydama Rapolą ir pasiruošusi reaguoti į bet kokią situaciją.
Kortinoje Rapolas dalyvauja LL2 negalios klasės rungtyse, pradėdamas nuo snieglenčių kroso, kur užėmė devintąją vietą, o kovo 14-ąją jo laukia pakalnių slalomo išbandymas. Šalia jo ištikimiausių palaikytojų stovi D’Artanjanas – pirmasis Lietuvoje oficialią paralimpinių žaidynių akreditaciją gavęs šuo. Amsiantis keturkojis nuolat pozuoja nuotraukoms su kitų šalių sportininkais ir tapo kone kaimelio sensacija. Brigita ir D’Artanjanas kasdien lankosi paralimpiniame kaimelyje, stengdamiesi padėti Rapolui susitelkti svarbiausiems startams.
Brigita prisimena, kaip susipažino su Rapolu per pažinčių programėlę. Pirmasis pasimatymas tapo lemiamu, nes jau po trijų dienų Rapolas turėjo vykti į varžybas, nuo kurių prasidėjo jo kelionė į paralimpines žaidynes. Likimas taip susiklostė, kad jų keliai susikirto Vokietijoje – Rapolas nuvyko pasiimti Brigitos ir taip prasidėjo jų bendras gyvenimas tarp treniruočių, varžybų ir kelionių. Brigita rado galimybę dirbti nuotoliu, tad galėjo kartu keliauti su Rapolu, o pirmieji du sezonai prabėgo gyventi priekabiniame namelyje – tikras iššūkis, bet jį įveikė kartu.
Brigita pati atsiskleidė kaip nuolatinė palaikytoja ir net pagalbinė medicinos sesuo, pasiruošusi padėti Rapolui, kai susiduriama su smulkiais sužeidimais ar įaugusiais plaukais dėl protezo trinties. Ji supranta, kad snieglentininkų sportas – rizikinga veikla, todėl kiekvienas žingsnis trasoje kelia nerimą, bet kartu ir pasididžiavimą, nes Rapolas siekia aukštumų profesionaliai ir saugiai.
Nors gyvenimas su profesionaliu sportininku reikalauja prisitaikymo, Brigita ir Rapolas rado pusiausvyrą tarp kasdienybės ir sporto. Brigita stebi ir džiaugiasi Rapolo pasiekimais, bet stengiasi nesutrukdyti jo koncentracijai varžybų metu. Nors šio sezono metu jiems teko mažiau šliuožti kartu dėl intensyvių treniruočių planų, Brigita ir toliau palaiko Rapolą kiekviename žingsnyje, kartu svajodami apie stabilumą ir savo namus Svencelėje, kur galėtų ilsėtis tarp kelionių.
Prieš debiutines paralimpines žaidynes Brigita linkėjo Rapolui ne tik sėkmės, bet ir pasimėgauti tuo, ką jie kartu pasiekė. „Juk Rapolas po 32 metų grąžino Lietuvą į žiemos paralimpines žaidynes, ir vien tuo turėtų didžiuotis“, – sako ji. Brigita tiki, kad Rapolas pasirodys kuo geriau Kortinoje, ir meldžiasi, kad jis išvengtų traumų, nes kiekviena trasos sekundė – tai ne tik sporto išbandymas, bet ir įrodymas, kad aistra, meilė ir ištikimybė gali įveikti bet kokius iššūkius.
