Baleto artistas Nerijus Juška patyrė akimirką, kurią pats vadina kelių sekundžių amžinybe. Tai, kas prasidėjo kaip paprastas buities darbas namuose, netikėtai virto pavojingu išbandymu, privertusiu širdį plakti greičiau nei scenoje prieš premjerą.
Viskas nutiko, kai jis nusprendė laiptinėje, prie pat lubų, sutvarkyti senus medinius balkius. Aukštis – nemenka, todėl Nerijus po kojomis pasidėjo papildomas atramas, kad galėtų saugiai pasiekti reikiamą vietą. Kelias valandas jis šveitė, dažė, judėjo aukštyje lyg tikras cirko artistas – susikaupęs, atsargus, bet kartu įpratęs pasitikėti savo kūnu.
Ir tada atėjo akimirka, kurią pats apibūdino vienu žodžiu – skrydis.
Vienas neatsargus žingsnis, menkas slystelėjimas, ir jis jau čiuožia žemyn. Kūnas praranda pusiausvyrą, o galvoje per sekundę suspėja pralėkti daugybė minčių. Tačiau būtent tai, kam atidavė didžiąją gyvenimo dalį, tapo jo išsigelbėjimu. Ilgametės treniruotės, lankstumas, špagatas – visa tai suveikė instinktyviai.
Viena koja liko viršuje ant lentų, kita – jau apačioje, ant pasiekto laipto. Rankomis krisdamas jis dar spėjo įsikabinti į koridoriuje esančią medinę palangę. Tai buvo sekundės dalys, bet per jas, kaip pats rašė, prieš akis prabėgo visas ilgas gyvenimas.
Likau gyvas. Bet ar sveikas? – taip jis apibūdino tą jausmą iškart po incidento.
Laimei, viskas baigėsi be rimtų pasekmių. Nors koja buvo kruvina, o po užpakaliu ir ant rankų liko mėlynės, didesnės nelaimės pavyko išvengti. Nerijus neprarado sau būdingo humoro ir priminė seną posakį: gimęs skraidyti, šliaužioti nesugebėsi.
Po įvykio jis apsilankė pas medikus. Žaizda buvo praplauta, sutvarkyta, užklijuota pleistrais. Siūlių neprireikė. Pats šokėjas patikino, kad jaučiasi gerai ir gali ramiai atsikvėpti. Į šią situaciją jis pateko prieš porą dienų, tačiau tik dabar atvirai pasidalijo detalėmis.
Tai buvo trumpa, bet itin aiški pamoka, kaip greitai kasdienė akimirka gali tapti ribine. Ir kaip kartais būtent profesija, kurią laikai savo pašaukimu, gali išgelbėti nuo skaudesnės baigties.
