Sekmadienio vakarą visa Lietuva gyveno krepšiniu. Tūkstančiai žvilgsnių krypo į Karaliaus Mindaugo taurės finalą – vieni įsikūrė prie televizorių ekranų, kiti užpildė Šiaulių arenos tribūnas. Įtampa tvyrojo ore dar prieš pirmąjį teisėjo švilpuką, tačiau tradiciškai viskas prasidėjo nuo akimirkos, kuri kasmet suvienija net ir skirtingų komandų sirgalius – Lietuvos himno.
Šįkart ypatinga atsakomybė patikėta atlikėjai Paulinai Paukštaitytei. Kai ji žengė į aikštės centrą, salėje stojo pagarbi tyla. Pirmieji himno žodžiai nuskambėjo užtikrintai, tvirtai, o netrukus jos balsas užpildė visą areną. Galingas, skaidrus ir jautrus – jis, rodos, palietė kiekvieną sėdintį tribūnose.
Socialiniuose tinkluose Paulina pasidalijo vaizdo įrašu iš šios akimirkos. Kadruose matyti, kaip jos atliekamas himnas tarsi apgaubia minią, o žiūrovų telefonų švieselės sukuria įspūdingą šviesų jūrą. Vienu momentu tapo aišku – tai jau nebe vien solinis pasirodymas. Prie jos balso pamažu prisijungė visa arena. Tūkstančiai žmonių dainavo kartu, o bendras skambesys virto stipriu vienybės jausmu.
Po pasirodymo atlikėja neslėpė emocijų. Ji rašė, kad tai buvo didžiulė garbė giedoti Lietuvos Respublikos himną Karaliaus Mindaugo taurės finale ir kad būtent tą vakarą ypač stipriai pajuto bendrystę bei vienybę. Žodžiai težydi amžinai tapo ne tik himno eilute, bet ir asmeniniu palinkėjimu visiems, kurie tą akimirką buvo kartu.
Reakcijos netruko užplūsti komentarų skilties. Gerbėjai dalijosi įspūdžiais, pabrėždami, kad atlikimas buvo kitoks nei įprastai, tačiau būtent tuo ir sužavėjo. Vieni rašė, kad tai buvo nuostabu, kiti akcentavo, jog skambėjo labai gražiai. Ne vienas prisipažino pajutęs šiurpuliukus – emocija, kurią sukelia tik ypatingos akimirkos.
Šis pasirodymas tapo daugiau nei sporto renginio pradžia. Tai buvo momentas, kai balsas, šviesa ir tūkstančių žmonių bendras kvėpavimas susiliejo į vieną stiprią patirtį, apie kurią dar ilgai bus kalbama.
