Jonas Sakalauskas savo 44-ąjį gimtadienį pasitiko Tailando paplūdimiuose kartu su sužadėtine Emilija Finagėjavaite, tačiau ši kelionė nebuvo vien tik egzotinė šventė. Operos solistas ir muzikinių projektų kūrėjas atvirai pasakoja, kad tai buvo tikras lūžio taškas jo gyvenime – akimirka, kai teko sustoti ir susidurti su savo ribomis. „Jeigu nebūčiau sustojęs, nežinau, kuo tai būtų pasibaigę,“ – sako Jonas, prisimindamas pastaruosius intensyvius mėnesius.
Sausio 13-ąją kartu su broliu pristatyta instaliacija prie Televizijos bokšto, netrukus – dvi premjeros: baletas „Snieguolė“ ir operetė „Braškiai ir braškienė“. Tuo pačiu metu atnaujintas „Mažasis princas“ su naujais numeriais ir netikėtai atsiradęs „Eurovizijos“ etapas su Il Senso. „Iš pradžių atrodo, kad viską kontroliuoji, kad gali dar vieną projektą, dar vieną repeticiją. Bet vienu metu supratau – kažkas su manimi negerai. Atsirado fizinių simptomų, kurių anksčiau nebuvau patyręs. Net kreipiausi į medikus. Tada ir suvokiau, kad ribos yra realesnės nei galvojau,“ – atvirauja kompozitorius.
Tai buvo pirmas kartas, kai Jonas iš tiesų išsigando. „Kai kūnas pradeda elgtis kitaip nei įprastai, supranti, kad tai nebe apie valią ar ambiciją. Tai apie išgyvenimą. Jei nebūčiau sustojęs dabar, nežinau, kuo tai būtų pasibaigę.“
Tailando kelionė nebuvo planuota kaip gimtadienio svajonė. „Tai nebuvo romantiškas planas švęsti gimtadienį. Tai buvo būtinybė sustoti. Supratau, kad turiu tai padaryti dabar, o ne tada, kai jau bus per vėlu,“ – pasakoja Jonas. Pirmosios dienos Tailande buvo keistos – po nuolatinio tempo atsiradusi tyla iš pradžių trikdė. „Atrodo, kad kažką pamiršai padaryti, kad kažkas tavęs laukia. Bet po kelių dienų pradedi jausti, kaip grįžta kvėpavimas, kaip grįžta ramybė. Ir tik tada supranti, kiek iš tiesų buvai pavargęs.“
Vos atvykę Jonas su Emilija tapo netikėtų vestuvių liudininkais – paplūdimyje, be uždarumo, be įtampos. „Gulėjome paplūdimyje, stebėjome ceremoniją, vakarėlį, bendravome su svečiais. Buvo labai paprasta ir tikra. Net pagalvojome, kad Tailandas – nuostabi vieta susituokti. Ten viskas vyksta natūraliai.“
Grįžęs į Lietuvą Jonas pripažįsta, kad buvo pavargęs ne tik fiziškai, bet ir emociškai – nuo triukšmo, diskusijų, nuolatinės įtampos. „Kai pabūni ten, pamatai, kad galima gyventi paprasčiau. Kad nebūtina visada būti įsitempus. Ir dar vienas dalykas – tailandiečiai labai daug šypsosi. Tai atrodo paprasta, bet keičia atmosferą. Gal mes irgi galėtume iš jų pasimokyti.“
Net būdamas toli nuo Lietuvos, Jonas negalėjo visiškai atsiriboti nuo kūrybos. Tačiau šįkart ji buvo kitokia. „Aš savęs neverčiau dirbti, bet mintys vis tiek ateidavo. Vakare kažką užsirašydavau. Be spaudimo. Galvojau apie „Mažąjį princą“, apie naujus kūrinius. Bet tai jau nebe tas pats jausmas kaip anksčiau. Tai natūralu.“
Sugrįžimas – su kitokiu santykiu į save. Artimiausiu metu J.Sakalauską laukia koncertas Hamburge, operetės „Braškiai ir braškienė“ rodymas Vilkaviškyje, baleto „Snieguolė“ sugrįžimas, „Mažojo princo“ gastrolės ir nauji projektai su Naująja opera. Jonas sako, kad laukia įdomus etapas, tačiau svarbiausia – išsaugoti tai, ką suprato Tailande. „Supratau, kad negaliu nuolat gyventi maksimaliu tempu. Jei noriu tęsti tai, ką darau, turiu saugoti save. Kartais reikia labai toli išvažiuoti, kad galėtum grįžti arčiau savęs. Šis gimtadienis tapo ne tik dar viena data kalendoriuje, bet ir priminimu, kad kartais reikia sustoti – tam, kad galėčiau eiti toliau.“
