Alanas Chošnau atvėrė širdį: paliktas vienas aštuonerių, šiandien jis kuria namus ir rašo apie savo skausmą

Koks dosnus gali būti likimas, kai iš niekam nereikalingo berniuko išauga žmogus, kuriam lemta tiek patirti ir tiek sukurti. Taip apie save kalba Alanas Chošnau, drąsiai ištardamas žodžius, kurie daug kam suspaudė gerklę. Jis neslepia – buvo paliktas likimo valiai, liko vienas su savo netektimis ir klausimais, į kuriuos atsakymų iki šiol ieško.

LNK laidoje KK2 penktadienis skambėjo ne scenos žmogaus frazės, o itin asmeniškas pasakojimas apie gyvenimą tarp dviejų krantų. Apie šaknis, kurios driekiasi per Lietuvą ir Kurdistaną. Apie tėvus ir senelius, apie sudėtingus pasirinkimus, nulėmusius jo kelią. Alanas pradėjo rašyti knygą Tarp dviejų krantų – atvirą istoriją apie savo asmeninį gyvenimą ir protėvių likimus. Joje suguls išgyvenimai, netektys, skausmai, išsiskyrimai ir praradimai. Visa tai, kas formavo jį kaip žmogų.

Jis atvirai pripažįsta, kad liko vienas gedėti vos aštuonerių. Mamos mirtis tapo lūžio tašku, po kurio jis pasiliko Lietuvoje. Santykiai su tėvu, neatsakyti klausimai, vaikystės vienatvė – visa tai iki šiol gyva jo atmintyje. Knyga taps bandymu sudėlioti tuos fragmentus į vieną aiškų paveikslą.

Tačiau šiandien Alano kasdienybėje – ne tik kūryba ir prisiminimai. Jis ryžosi naujam etapui ir pasuko į nekilnojamojo turto vystymą. Namų statyba jam nėra svetima tema. Kartu su partneriu jis įkūrė įmonę ir ėmėsi daugiabučių projektų. Nors tai nauja sritis, jis mokosi, gilinasi į dokumentus, leidimus, teritorijų subtilybes, kainas ir lokacijas. Jis atvirai sako – šiame versle svarbiausia pažintys ir patikimi partneriai, nes vienas čia toli nenueisi.

Šis pasirinkimas turi ir asmeninę istorijos giją. Jo tėvas Irake, Bagdade, buvo vienas stambiausių vystytojų. Tuo metu jis buvo žinomas žmogus, net sulaukęs Saddamo Huseino aplinkos prašymo pastatyti bunkerį. Tai buvo situacija, kurioje sprendimai galėjo kainuoti labai brangiai – atsisakysi ar sutiksi, pasekmės vis tiek grėsė. Tokios istorijos Alano gyvenime paliko gilų pėdsaką.

Paklaustas apie ribas, jis nedvejodamas ištaria: už didžiausius pinigus nepaliktų savo vaikų ir šeimos. Vertybės jam aiškios, o patirtys išmokė, kas svarbiausia.

Laidoje Alanas kalbėjo ir apie naują kryptį – ekspediciją, kurią pats kuruos. Ji susijusi su jo šaknimis ir siekiu parodyti, kas yra Kurdistanas: jo objektus, krioklius, tradicijas, gentis ir muziką. Tai bus ne tik kelionė, bet ir bandymas priartinti žmones prie kultūros, kuri yra jo dalis.

KK2 penktadienis tema – ribų tikrinimas ir naujos realybės paieškos. Šiandien daugelis ieško savęs ekstremaliose patirtyse: vieni renkasi ledines eketes, kiti badavimą ar keliones į nežinomybę. Tačiau laidos herojai atrado kitą kelią. Jie ėmėsi neįprastų veiklų, įgyvendino senas svajones ir netikėtai suprato, kad tai gali tapti ne tik pašaukimu, bet ir darbu. Kritika, ašaros ir išlaidos jų nesustabdė – visa tai galiausiai virto patirtimi, kuri sustiprino.

Alano istorija – apie berniuką, paliktą vieną, ir vyrą, kuris šiandien pats stato namus, kuria verslą ir drįsta garsiai kalbėti apie tai, kas skaudėjo labiausiai.

Videos from internet