Ketvirtoji „Didžiojo chorų mūšio“ savaitė Marijampolėje nepaliko abejingų – scenoje susipynė ne tik muzika, bet ir giliausios asmeninės emocijos. Paulina Paukštaitytė, vedanti Marijampolės „Rožinio“ chorą, atlikdama Kosto Smorigino kūrinį „Paukščiai“, privertė verkti visą studiją: choristus, projekto komisijos narius ir publiką. Šis pasirodymas nebuvo tik muzikinis, jis tapo širdies prisiminimų ir netekties išraiška. Kūrinys buvo skirtas ne tik pernai Anapilin išėjusiam bardui, bet ir Paulinos močiutei, garsiąjai chorvedei Danai Jurkšaitytei, kuri paliko šį pasaulį vos kelias savaites prieš pasirodymą.
„Prisimenu dukros vaikystę. Šitą dainą prieš miegą jai dainuodavau kaip lopšinę“, – prisiminimais dalijosi choro narys Mindaugas Jurčiukonis. „Tai nėra paprasta daina apie paukštelius. Jos stiprybė slypi giliame tekste, kuris pasiekia kiekvieną klausytoją“, – pridėjo Gabija Kardauskaitė. Paulina, graudindamasi, pripažino, kad „Paukščiai“ primena jai močiutę, kuri pirmoji įžiebė meilę muzikai ir lydėjo ją iki šiandienos.
„Nesurežisuosi, kad likimas man suteikė galimybę vesti Marijampolės chorą „Didžiajame chorų mūšyje“. Kai gavau pasiūlymą, pasakiau močiutei – ji laukė, džiaugėsi. Žinau, kad ji labai didžiuojasi manimi“, – vos valdydama ašaras kalbėjo Paulina. Po choro pasirodymo Kosto Smorigino „Paukščiai“ scenoje jautriai ašaravo ne tik choristai, bet ir komisijos nariai bei žiūrovai. Dirigentas Vytautas Lukočius priminė: „Praėjusiais metais Kostas Smoriginas išėjo į kitą pasaulį. Turėjau garbę atlikti šią dainą su juo ir be orkestro Prezidentūroje bei inauguracijoje. Prieš insultą jis pats grodavo ją gitara – tai buvo nuostabiausi pasirodymai.“
Susigraudinusi Inga Jankauskaitė negalėjo neįvertinti choro talento: „Jūs dainuojate ne tik nuostabiai tiksliai ir gražiai, bet ir protingai. Mokate valdyti klausytojų emocijas, žinote, kur sustoti, kur leisti pauzei skambėti stipriau nei nata. Tai – tikra meistrystė.“
Justė Arlauskaitė-Jazzu, trečiąją generolų kėdę užėmusi „Didžiojo chorų mūšio“ žvaigždė, negalėjo atsistebėti Paulinos gebėjimais: „Aš atsiimu savo žodžius – šios dainos neįmanoma perteikti be patirties. Aranžuotė nuostabi, tikra muzika. O jūsų kapitonė – vienas gražiausių ir galingiausių balsų Lietuvos scenoje. Paulina, kai laimėsi „Grammy“, pasiimk šiuos žmones kartu.“
Marijampolės „Rožinis“ choras ketvirtąją savaitę dalinosi generolų balais tarp pirmos ir penktos vietos, bet žiūrovų balsavime užėmė tik penktą vietą. Suvalkiečiai liko ketvirti savaitės įskaitoje ir antri, skaičiuojant dviejų savaičių balsus, tačiau scenoje paliktos emocijos ir prisiminimai buvo kur kas svarbesni nei bet kokia statistika.
