Vasario 15-ąją Šiaulių koncertų salėje „Saulė“ laukia vakaras, kuris pačiai Ingai Norkutei reiškia kur kas daugiau nei eilinis pasirodymas. Čia įvyks didžiausias jos muzikinio monospektaklio „Pirmas kartas“ turo sustojimas. Ir būtent šiame mieste aktorė ketina būti dar atviresnė, dar drąsesnė, dar arčiau žiūrovo – nes Šiauliams ji jaučia ypatingą dėkingumą.
Ji neslepia – šis miestas jai tapo likimo posūkiu. Daugybę kartų bučiuota teatro scena, nesuskaičiuojamos repeticijos ir vaidmenys, kurie vienas po kito lipdė jos vardą. Jei ne Šiauliai, prisipažįsta Inga, viskas galėjo susiklostyti kitaip. Ji galėjo likti nepastebėta, galbūt net pasimesti tarp kitų jaunų aktorių, neradusi savo vietos nei teatre, nei televizijoje.
Šiemet Inga Norkutė kartu su dar trimis bendrakursiais, iki šiol dirbančiais Šiaulių dramos teatre, mini solidų jubiliejų – trisdešimt metų profesionalios scenos patirties. Kelias iki jo prasidėjo Klaipėdoje, kur ji užaugo ir baigė mokyklą. Vėliau – studijos sostinėje, teatro kursas, kurį kartu baigė dvylika jaunų, ambicingų žmonių. Jiems buvo siūlomi įvairūs Lietuvos teatrai, tačiau pirmojo bakalauro kurso vadovai patarė dar kurį laiką laikytis drauge. Taip daugiau nei pusė kurso atsidūrė Šiauliuose.
1996-ųjų rugsėjį Inga atvyko į Saulės miestą tik vieneriems metams. Bent jau taip planavo. Ji iki šiol prisimena, kaip ieškojo teatro pastato be iškabos ir negalėjo patikėti, kad tai – ne teismo rūmai. Pirmieji mėnesiai buvo pilni jaunatviško entuziazmo ir netikėto paprastumo: kolegos gyveno pačiame teatre, koridoriuje kepdavo bulves, repetuodavo iki paryčių ir laukdavo, kol galės įsikurti normaliose patalpose. Vėliau sekė paskolos, pirmieji būstai, įsitvirtinimas mieste. Vaidmuo po vaidmens – ir teatras, kaip pati sako, ją pririšo.
Dalį tų patirčių Inga perkelia ir į savo monospektaklį „Pirmas kartas“. Šis formatas jai buvo naujas, ilgai brandintas. Apie jį svajojo ne vienerius metus, o galutinę formą padėjo atrasti režisierius ir buvęs kursiokas Darius Gumauskas. Premjera tapo tikru iššūkiu – scenoje ji ne tik vaidina, bet ir pati atlieka kelias autorines dainas.
Nors dainininke savęs nelaiko, Inga rimtai ruošėsi šiam žingsniui. Kaip apšildyti balsą, kaip jį valdyti ir išnaudoti galimybes, ją mokė vokalo trenerė Jekaterina Fiodorova, geriau žinoma kaip Aika. Būtent jos kūrinys „Raga“ netrukus skambės nacionalinėje Eurovizijos atrankoje. Inga neslepia palaikymo ir žavisi tuo, ką ši profesionalė geba padaryti su žmogaus balsu.
Monospektaklio kelionė po Lietuvą dar nesibaigia – laukia Jurbarkas, Utena, Kaišiadorys, Alytus, Kaunas ir kiti miestai. Šiai kelionei pasiruošti padėjo visa kūrybinė komanda: vizažistė Sandra Žukauskienė, plaukų priauginimo meistrė Gintarė Eimantaitė-Armalė, plaukų stilistė Inga Bagdonaitė, dizainerė Indrė Masilionytė-Koženiauskienė. Jų dėka, kaip sako aktorė, fotosesijoje pas fotografę Aurą Šimkienę ji išgyveno ypatingą laiką. Kartais net sunku suvokti, kiek gali moterų bendrystė ir palaikymas.
„Pirmas kartas“ nėra sustingęs spektaklis. Tai gyvas, pulsuojantis susitikimas su publika, kuriame kiekvieną vakarą gali atsirasti naujų akcentų ar net netikėtų scenos partnerių. Inga nusiteikusi improvizuoti, padžiazuoti ir leisti vakarui kvėpuoti kartu su žiūrovais. Tai komedija, keliaujanti per skirtingų moterų gyvenimų istorijas – smagias, komiškas, jautrias ir kartais absurdiškas. Skamba gerai pažįstamos melodijos, autorinė muzika, netrūksta juoko ir labai žmogiškų akimirkų.
Ji kviečia į pasimatymą – ne į teatrą ir ne į koncertą, o į susitikimą, kuriame bus atvirumo, juoko, netikėtumo ir atpažįstamų išgyvenimų. Pirmas pasimatymas, pirmas bučinys, pirmas pasirodymas scenoje. O gal – pirmas susitikimas su pačia Inga. Ji tikina: bent vienoje istorijoje kiekvienas ras dalelę savęs. Ir būtent todėl šis jubiliejus jai – ne tik skaičius, o gyvas liudijimas, kad pirmi kartai nesibaigia net po trisdešimties metų scenoje.
