Lietuvos jūrininkų bendruomenė neteko vieno iš savo iškiliausių narių – po ilgai trunkančios kovos su sunkia liga mirė Drąsutis Kudzevičius, žinomas ne tik kaip laivų mechanikas, bet ir kaip buriavimo Klaipėdoje puoselėtojas, Atlanto žygio per jūrą kapitonas. Skaudi žinia sukrėtė visus, kurie pažinojo šį žmogų, kurio gyvenimas buvo neatskiriamai susijęs su jūra.
Potraukį vandenynui D. Kudzevičius paveldėjo iš tėvo, Mažeikių krašto žemaičio Kosto Kudzevičiaus. Po karo audrų nuniokotoje Klaipėdoje, kaip ir kiti naujakuriai, tėvas išgyvenimui pasitikėjo žvejyba. Jaunas Drąsutis, lydimas tėvo, jau nuo mažens išmoko dorės subtilybių Kuršių mariose, o vėliau pats pasirinko jūrininko kelią. Klaipėdoje baigęs jūreivystės mokyklą, jis įgijo laivų jėgainių eksploatavimo specialisto diplomą ir pradėjo dirbti Okeaninės žvejybos bazėje motoristu vilkike „Rambynas“, dalyvaudamas pirmosiose silkių gaudymo ekspedicijose Šiaurės ir Rytų Atlante.
Tolesnės studijos Kaliningrado aukštojoje jūreivystės mokykloje leido D. Kudzevičiui kilti karjeros laiptais – jis tapo žvejybos laivų vyriausiuoju mechaniku, dirbo įvairiose Lietuvos žuvų pramonės laivyno technikos tarnybose, buvo kviečiamas į Šiaurės, Karibų jūras ir Meksikos įlanką plaukiojančių mokslinių ekspedicijų laivų „Neringa“, „Korfu“, „Česma“ įgulas. Jo atsakomybė apėmė ir naujų žvejybos technologijų diegimą – Kopgalyje veikusios Eksperimentinės pramoninės žūklės laboratorijos laivyno techninė bazė buvo jo priežiūroje.
Neapsiribodamas vien profesine karjera, D. Kudzevičius įnešė didžiulį indėlį į buriavimo Klaipėdoje plėtrą. Dar vaikystėje jį paviliojo burės – Smiltynės jachtklube jis atsivedė ir savo jaunesnįjį brolį Steponą. Įgijęs jachtų kapitono diplomą, jis skynė laurus tarptautinėse „Baltijos taurės“ regatose ir tapo Klaipėdos buriavimo patriarcho Osvaldo Kubiliūno dešiniąja ranka. Būtent D. Kudzevičiaus iniciatyva buriavimo sekcija buvo įkurta Okeaninės žvejybos bazėje, o istoriniuose žygiuose per Atlantą, kai Sąjūdžio pakylėti buriuotojai pirmą kartą su lietuviška trispalve įveikė vandenyną, įguloms vadovavo broliai kapitonai Steponas ir Drąsutis Kudzevičiai. „Atlantą pažinojau kaip jūrininkas, bet ne kaip buriuotojas. Įveikti vandenyną buriuojant reiškia įveikti save, įgyvendinti savo svajonę“, – prisimindamas 1989 metų istorinius žygius kalbėjo D. Kudzevičius.
Visą gyvenimą jis buvo aktyvus buriuotojų bendruomenės narys, visuomenininkas, nešykštėjo patarimų kolegoms, skatino tobulėti, puoselėjo jūreivystės tradicijas ir rūpinosi jūrų kultūros paveldu. Už nuopelnus okeaniniam buriavimui D. Kudzevičius apdovanotas pirmojo lietuvio transatlantinio buriuotojo Bronislovo Rožinsko atminimo medaliu. Lietuvos buriuotojų sąjunga ir Klaipėdos buriuotojai nuoširdžiai užjaučia velionio artimuosius – žmoną Angeliną, sūnų Robertą ir visus jo giminaičius bei bendražygius.
D. Kudzevičius pašarvotas „Aternos“ laidojimo rūmuose, Klaipėdoje, Joniškės g. 4. Atsisveikinimas vyks vasario 15 d. nuo 11 val., urna su velionio palaikais išnešama 14 val. Laidotuvės Laugalių kapinėse, Klaipėdos rajone. Jo gyvenimas, pilnas jūros, buriavimo aistros ir neblėstančio profesionalumo, palieka gilų pėdsaką Lietuvos jūrininkų bendruomenėje ir buriavimo istorijoje.
