Laidoje „Akis į akį su Arūnu Valinsku“ įvyko pokalbis, kurio pats vedėjas neslėpė laukęs su nerimu. Šįkart prieš kamerą jis sėdo ne su scenos kolega ar garsiu pašnekovu, o su žmogumi, kuris žino kone visas jo gyvenimo paslaptis – savo žmona Inga Valinskiene. Dar laidos pradžioje Arūnas atvirai prisipažino, kad per beveik keturis dešimtmečius scenoje ir televizijoje tai bus viena sudėtingiausių akistatų. Jis žadėjo pamiršti, kas yra iš tikrųjų, ir apsimesti, jog moters, sėdinčios priešais, nepažįsta visai. Intriga tvyrojo ore nuo pirmų sekundžių.
Inga pokalbio metu nevengė atvirumo. Ji prisiminė laiką, kai tapo Valinskiene – tada jai buvo vos 21-eri. Pažintis su Arūnu užsimezgė universiteto bibliotekoje, o pirmasis įspūdis buvo toli gražu ne romantiškas. Inga atskleidė, kad Arūnas išsiskyrė ne charizma ar flirtu, o… baltais plaukais. Jis traukė akį, nešiojo knygas, žvelgė į ją įdėmiai, tačiau jokio staigaus jausmų pliūpsnio nebuvo. Širdis nepradėjo daužytis, pasaulis neapsivertė, o meilė neatėjo iš pirmo žvilgsnio. Tai buvo lėtas, tylus procesas be dramatizmo.
Kalbėdama apie ilgametės santuokos paslaptis, Inga su šypsena vardijo savybes, kurios, jos manymu, vis dar laiko šią sąjungą tvirtą – kantrybę, toleranciją ir blaivią nuovoką. Ji pabrėžė, kad santuoka jai niekada nebuvo kančia. Pasak jos, kiekvienas žmogus turi ribą, kurią pats sau nusistato. Kai ta riba peržengiama, tolerancijai nebelieka vietos, o sprendimus tenka priimti kitaip. Inga apie tai kalbėjo lengvai, net su humoru, tačiau žodžiuose jautėsi tvirtumas ir patirtis.
Laidoje buvo paliesta ir tema, kuri ilgus metus kaitino viešąją erdvę – Ingos poravimas su šokėju Andriumi Butkumi. Prisimindama dalyvavimą šokių projekte, ji atskleidė, kad sutiko tik su viena esmine sąlyga: partneris turėjo būti aukštas. Tuo metu Andriaus ji beveik nepažinojo, tačiau likimas viską sudėliojo taip, kad būtent jis tapo tinkamiausiu. Po projekto jų kūrybinė draugystė tęsėsi, o sklindančios kalbos Ingai, pasirodo, netgi glostė savimeilę. Tai reiškė, kad emocinis ryšys scenoje buvo toks stiprus, jog žmonės pradėjo kurti savas istorijas.
Paklausta apie Arūno reakciją į tokias apkalbas, Inga neslėpė – ji dėl to galvos nesuko. Jos požiūriu, jei vyrai jaudinasi dėl gandų ar epitetų, tai tampa jų pačių problema.
Pokalbis palietė ir šeimos temą. Inga atvirai pasakojo apie vaikus, apie sprendimą vyriausiąjį sūnų pavadinti Arūnu – tai buvo pagarba tradicijai ir tėvo vardui. Nors ji visada svajojo apie dukrą ir net buvo sugalvojusi vardą Nida, likimas padovanojo du sūnus – Arūną ir Šarūną. Šiandien ši svajonė transformavosi į kitą džiaugsmą: Valinskai jau turi anūkę. Inga pripažino, kad patirtis, ką reiškia turėti mažą mergytę šalia, ją visiškai užpildė ir suteikė ramybės jausmą.
