Lietuvos edukologijos universiteto Alumnų draugija paskelbė tragišką žinią – mirė iškilioji pedagogė, menininkė ir visuomenininkė Ariana Numgaudienė (1966–2026), vos prieš savaitę šventusi savo 60-ąjį gimtadienį. Jos gyvenimas buvo tarsi atvira knyga apie pasiaukojimą, talentą ir meilę lietuvybei. Ariana buvo ne tik mokytoja, bet ir tikra lietuviškos kultūros puoselėtoja, nuolat įkvepianti savo pavyzdžiu tiek studentus, tiek kolegas.
Gimusi 1966 metais, Ariana Remeikaitė savo akademinį kelią pradėjo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute, kur 1984–1989 m. studijavo Gamtos ir Geografijos fakultete ir įgijo chemijos – taikomųjų darbų specialybę. Vėliau jos gyvenimas persipynė su pedagogo, diplomato ir visuomenininko Dainiaus Numgaudžio gyvenimu – jie ne tik sukūrė šeimą, bet ir kartu puoselėjo lietuvybę bei meną, įkvepė aplinkinius savo kasdieniu gyvenimu ir darbu.
Ariana savo karjerą skyrė ugdymui ir menui. Ji mokytojavo Vilniaus Gabijos gimnazijoje, vėliau – buvusio Vilniaus pedagoginio universiteto – dabartinėje Simono Daukanto gimnazijoje kaip ekspertė mokytoja. Be to, ji dėstė Lietuvos edukologijos universitete, Vilniaus dailės akademijoje, Mykolo Riomerio universitete, kur vedė socialinio dizaino, meno terapijos ir dailės dėstymo metodikos kursus. Kartu su vyru penkerius metus dirbo diplomatiniame darbe Sankt Peterburge, skleidė lietuvybės idėjas per meną, įkvepė savo kolegas ir studentus atrasti kūrybos prasmę kiekviename projekte.
Menininkės darbai buvo tarsi jos sielos atspindys. Ariana surengė 15 asmeninių parodų ir daugybę bendrų projektų su kolegomis bei mokiniais, kur kiekviename koliaže siekė atskleisti žmogaus ryšį su gamta ir istorija. Jos paskutinė paroda „Iš močiutės skrynios“ ne tik atgaivino prieš 150 metų ruoštus promočiutės audinius, bet ir transformavo juos į šiuolaikinius kūrinius, atskleidžiant laiko ir tradicijų dermę.
Ariana buvo žmogus, kurio šviesa neblėso – ją prisimins visi, kurie turėjo garbės su ja dirbti, studijuoti ar dalyvauti jos meno projektuose. Ji savo širdį atidavė menui ir žmonėms, dalijosi žiniomis ir meile, kuri įkvėpė aplinkinius. Nors jos fizinė šviesa užgeso, Ariana paliko neišdildomą pėdsaką Lietuvos kultūroje ir švietime, jos darbai ir idėjos gyvens kaip gyvas paminklas ateities kartoms.
Tebus jai lengva Lietuvos žemelė, tebūna šviesūs prisiminimai ir ramybė šalia mylimų tėvelių, o jos kūryba toliau įkvepia visus, kurie žino jos vardą. Ariana Numgaudienė išskrido į amžinybės sodus lengvu, elegantišku skrydžiu, palikdama po savęs šviesų, įkvepiantį palikimą.
