LRT laidoje „Genijaus kailyje“ apsilankiusi dainininkė Katažina Zvonkuvienė atvirai papasakojo apie du skaudžiausius savo gyvenimo koncertus. Abu jie vyko itin sunkiomis aplinkybėmis – pirmąjį teko išgyventi netekus sesers, o antrąjį – atsisveikinus su mama.
Atlikėja prisiminė, kad sesers netektis buvo ypatingai sunki ir dėl to, jog ši gyveno užsienyje. Artimieji ilgą laiką negalėjo būti kartu, o skausmą dar labiau apsunkino atstumas ir sudėtingos aplinkybės. Katažina pripažino, kad šis išgyvenimas iki šiol jai atrodo kitoks.
Tačiau labiausiai įsiminė diena, kai mirė jos mama. Nors tą pačią dieną buvo suplanuotas koncertas, dainininkė nusprendė jo neatšaukti. Iš kapinių ji grįžo namo, pasidarė makiažą ir išvyko tiesiai į pasirodymą. Šį sprendimą priėmė pati, nors suprato, kad aplinkiniai gali jį įvairiai vertinti.
Katažina tikino žinojusi, kad mama būtų palaiminusi tokį jos pasirinkimą. Ji taip pat jautė, kad likti namuose vienai su skausmu būtų buvę dar sunkiau. „Scena gydo“, – prisipažino atlikėja, paaiškindama, kodėl būtent darbas ir muzika jai tapo savotiška atrama.
Koncertą tą vakarą ji prisimena kaip vieną sunkiausių savo profesiniame gyvenime. Pirmosios dainos buvo itin sudėtingos, tačiau šalia buvę kolegos neleido jai likti vienai. Draugai, garso operatorius ir šokėjai ją globojo, rūpinosi, vežė, maitino ir stengėsi palaikyti.
Atlikėja taip pat prisiminė, kad mama visada buvo labai atsakinga ir pati mokė ją nepavesti kitų žmonių. Todėl Katažina jautė, jog būtent toks sprendimas būtų atitikęs ir mamos požiūrį į gyvenimą bei įsipareigojimus.
Nors diena buvo kupina skausmo, po koncerto dainininkė pajuto vidinę ramybę. Ji nesigailėjo, kad pasirinko lipti į sceną, ir pripažino, jog net pati nustebo, kiek daug stiprybės savyje atrado. Kartu jos istorija priminė, kad už atlikėjų šypsenų ir pasirodymų kartais slypi išgyvenimai, kurių publika nė neįtaria.
