Lietuviškos sutartinės šį rudenį pasiekė Siciliją, kur grupė „Sutartronica“, vadovaujama prodiuserio Viktoro Diawaros, surengė pirmąjį koncertinį turą. Rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje vykusiuose pasirodymuose senoji lietuvių polifoninio dainavimo tradicija susitiko su šiuolaikine elektronine muzika ir Sicilijos kultūra. Tačiau kelionė tapo kur kas daugiau nei koncertų serija – ji atvėrė kelią netikėtiems susitikimams ir nuoširdžioms emocijoms.
Nuo Katanijos gatvių iki istorinio teatro
Pirmasis „Sutartronica“ pasirodymas įvyko Katanijoje, tarptautiniame gatvės menų festivalyje „Ursino Buskers“. Kultūrinėje erdvėje „Gammazita“, pačioje istorinio miesto širdyje, lietuviškos sutartinės suskambo kartu su elektroninės muzikos ritmais. Publika buvo kviečiama ne tik klausytis ir šokti, bet ir pati įsitraukti – dainuoti lietuviškai bei pažinti neįprastą muzikinę tradiciją.
Vėliau grupė pasirodė Testa dell’Acqua miestelyje vykusiame bendruomenės renginyje „Merkatu“, suburiančiame vietos kultūros atstovus, amatininkus, maisto gamintojus ir muzikantus. Dar vienas svarbus koncertas surengtas istoriniame „Teatro Tina Di Lorenzo“ teatre Noto mieste, kur grupė dalyvavo „Codex Noto Festival“ programoje. Turą muzikantai užbaigė Palerme, alternatyvios muzikos klube „I Candelai“.
Skirtingos koncertų erdvės leido pristatyti lietuvių muzikinį paveldą įvairiai auditorijai – nuo gatvės menų gerbėjų iki tarptautinio scenos menų festivalio lankytojų.
Muzika, kuri suartino nepažįstamuosius
Vienas jautriausių kelionės aspektų buvo tai, kaip klausytojai reagavo į sutartines. Folkloro atlikėja ir tyrinėtoja Laurita Peleniūtė pasakojo, kad Katanijoje kartais atrodė, jog tarp scenos ir publikos apskritai neliko ribos. Žmonės norėjo prisijungti, giedoti ir sužinoti daugiau apie lietuvišką tradiciją.
Po vieno koncerto prie atlikėjos priėjo vyresnio amžiaus pora. Moteris buvo didelė archeologės Marijos Gimbutienės darbų gerbėja, todėl pokalbis netrukus pakrypo apie senąjį pasaulį, Gimbutienės tyrinėjimus ir iš tolimos praeities mus pasiekusias sutartines. Galimybė išgirsti šią muziką gyvai jai buvo ypač reikšminga.
Kitas susitikimas Lauritai įsiminė dėl dar netikėtesnės priežasties. Po pasirodymo ji sutiko moterį iš Danijos, kuri jau seniai svajojo išgirsti lietuviškas sutartines ir sužinoti, kaip jos atliekamos. Į Siciliją ši moteris buvo atvykusi aplankyti giminių ir nė nenumanė, kad jos noras išsipildys būtent ten. Eidama per turgų ji netikėtai išgirdo ir atpažino sutartines. Vėliau jų pokalbis baigėsi džiaugsmo ašaromis.
Tokios istorijos parodė, kad tradicinė muzika gali peržengti kalbos ir geografijos ribas, o senosios dainavimo formos netikėtai susieti žmones iš skirtingų šalių.
Sutartinės – gyva, o ne tik saugoma tradicija
2010 metais lietuviškos sutartinės buvo įtrauktos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Tačiau „Sutartronica“ siekia jas pristatyti ne vien kaip istorinę vertybę, kurią būtina išsaugoti. Grupės tikslas – parodyti, kad ši tradicija gali gyventi ir keistis, susitikti su kitų šalių kultūromis bei skambėti šiuolaikinėje muzikoje.
Šią idėją papildė ir Sicilijoje surengta kūrybinė rezidencija „Meraki Testa Dell’Acqua“. Joje susitiko 25 kūrėjai ir kultūros srities atstovai iš įvairių Europos šalių. Visą savaitę vyko kūrybinės sesijos, improvizacijos, muzikantų susitikimai, bendri pasirodymai, filmų vakarai ir diskusijos. Dalyviai įrašinėjo originalius muzikinius eskizus, kurie ateityje gali virsti bendrais kūriniais, o Laurita Peleniūtė vedė viešas sutartinių dirbtuves.
Projekto metu buvo svarbu ne tik koncertuoti, bet ir užmegzti ilgalaikius ryšius su vietos muzikantais, kultūros organizacijomis bei bendruomenėmis. Pasak Viktoro Diawaros, tarptautiniai kultūriniai mainai turi tęstis ir po paskutinio koncerto – per bendrą kūrybą, naujus susitikimus ir ateities projektus.
Sicilija – tik pradžia
„Sutartronica“ jau yra pasirodžiusi įvairiuose tarptautiniuose muzikos renginiuose, tarp jų – „Tallinn Music Week“, „Le Printemps de Bourges“ ir „WOMEX“. Šią vasarą grupė koncertavo Prancūzijoje vykusiame „Europavox“ festivalyje, o jos pasirodymą filmavo ir pristatė tarptautinė kultūros platforma „ARTE Concert“.
Sicilijoje užmegzti ryšiai taip pat gali atverti naujų galimybių. Jau vyksta pokalbiai dėl koncertų, festivalių ir kūrybinių mainų 2027 metais. O lapkritį grupės laukia dar vienas koncertinis turas Prancūzijoje kartu su kolektyvu „Super Parquet“. Abu kolektyvai sukūrė bendrą projektą „SUPERTRONICA“, kuriame lietuviškos sutartinės susitinka su prancūziška tradicine muzika ir elektroniniais garsais.
Ši kelionė parodė, kad net šimtmečius skaičiuojanti tradicija gali atrasti naują klausytoją toli nuo savo gimtinės. Kartais tam užtenka balso, ritmo ir akimirkos, kai muzika tampa suprantama net tiems, kurie nė vieno žodžio negali išversti.
