Lietuvos žurnalistų bendruomenę ir Henriko Vaitiekūno pažįstamus pasiekė skaudi žinia – mirė ilgametis žurnalistas, laidų kūrėjas ir knygų autorius. Netektis sujaudino ir jo kolegę Editą Mildažytę, kuri socialiniuose tinkluose pasidalijo jautriais prisiminimais apie žmogų, palikusį ryškų pėdsaką jos profesiniame kelyje.
Edita neslėpė, kad Henriką galėtų vadinti savo profesijos mokytoju. Dar studijų metais jis pakviesdavo ją kartu rengti reportažus laidai „Labas rytas“. Tačiau jų bendras darbas neapsiribodavo vien įprastomis žurnalistinėmis užduotimis. Pasak E. Mildažytės, Henrikas nuolat sugalvodavo netikėtų pokštų, o kai kurios jų istorijos iki šiol kelia šypseną.
Vienas reportažas, kurio Edita nepamirš
Žurnalistė prisiminė filmavimą, kurio metu teko kalbinti meškos, vardu Nida, šeimininkę. Gyvūnas buvo užaugintas privačioje sodyboje netoli Rokantiškių. Baigus pokalbį, Henrikas paragino Editą pavaišinti mešką saldainiu.
Šis pasiūlymas virto nuotykiu, kurio Edita tikriausiai nesitikėjo. Vėliau reportažas buvo sumontuotas iš kadrų, kuriuose ji bėgioja nuo meškos, o visą sceną lydėjo Henriko pamėgta „Lambados“ melodija. Šis prisiminimas atskleidžia, koks išradingas ir pokštus mėgstantis buvo žurnalistas.
„Kiek visko prikrėsdavome!“
Edita taip pat prisiminė Henriko sugalvotus televizijos „Žaidimus“, kuriuose netrūko neįprastų idėjų. Vieną kartą dalyviai rinko pinigus už perėjimą tiltu, kitą – automobilių greitį matavo plaukų džiovintuvais. Tokie sumanymai tapo dalimi jo kūrybinio palikimo, o kai kurias laidas žiūrovai prisimena ir šiandien.
Tarp žinomiausių Henriko darbų buvo ir „Laisvės alėja“. Jo gebėjimas pastebėti netikėtas situacijas, kurti žaismingas televizijos istorijas ir įtraukti aplinkinius padėjo jam išsiskirti Lietuvos televizijos pasaulyje.
Atsisveikinimas, kupinas šilumos
Savo laiške Edita prisiminė ne tik bendrus nuotykius, bet ir asmenines detales, kurios jai buvo ypač brangios. Ji paminėjo Henriko surūdijusius „Žigulius“, kuriuos jis žadėjo jai palikti testamentu, ir jo sąmojingą požiūrį į vyrų bei moterų draugystę.
„Buvai ir esi šviesa, linksmumas ir geras ūpas“, – taip savo prisiminimus apibendrino žurnalistė. Jos žodžiuose susipynė liūdesys dėl netekties ir dėkingumas už kartu praleistus metus, kupinus kūrybos, juoko bei netikėtų situacijų.
Henrikas Vaitiekūnas paliko ryškų pėdsaką Lietuvos žurnalistikoje – kūrė autorines televizijos laidas, dirbo reporteriu, rašė ir dalijosi savo patirtimi. Tačiau Editos atsisveikinimas primena, kad žmogų dažnai geriausiai apibūdina ne pareigos ar pasiekimai, o tai, kaip jis paveikė šalia buvusius žmones. Jos prisiminimuose Henrikas išliks kaip kūrybingas kolega, mokytojas ir žmogus, kurio humoro bei šilumos nepamirši.
