31-erių Veronika Tamulionytė pasirinko itin retą profesiją – ji dirba povandeninių filmavimų operatore ir kartu vadovauja savo kino bei reklamų gamybos įmonei „Cunamis Films“. Vos prieš pusantrų metų pirmą kartą išbandžiusi nardymą, šiandien ji jau filmuoja po vandeniu ir dalyvauja mokymuose NASA būstinėje Hjustone, kur filmuojami astronautai, besiruošiantys būsimoms kosmoso misijoms.
Tačiau pati Veronika sako, kad jos kelias į šią išskirtinę veiklą nebuvo suplanuotas iš anksto. Dar mokykloje ji nuolat išbandydavo naujas veiklas – nuo sporto ir šokių iki meno. Vėliau pradėjo dirbti renginių srityje, o po kelių metų tapo prodiusere. Ji taip pat baigė kūrybinės komunikacijos studijas ir kino meno magistro studijas, orientuotas į prodiusavimą.
Per savo karjerą Veronika ne kartą keitė kryptį. Ji yra dirbusi su tarptautiniais prekių ženklais, kūrusi muzikos projektus, vaizdo klipus ir koncertų turinį, o dalį profesinio kelio praleido Los Andžele. Jos įkurta „Cunamis Films“ šiandien bendradarbiauja su žinomais Lietuvos ir užsienio klientais.
Nardymas į jos gyvenimą atėjo gana netikėtai. Veronika išvyko į Balį, kur mokėsi povandeninio filmavimo, nors ši sritis reikalauja ne tik techninių žinių, bet ir didžiulės fizinės ištvermės. Ji pasakoja patyrusi traumų, o filmavimo ir nardymo įrangos bagažas kelionėse gali siekti apie 80 kilogramų.
Šios patirtys virto ir jos trumpametražiu dokumentiniu filmu „Nuskendusi žemė“. Filme pasakojama apie Baltijos jūros gelmėse slypinčius reliktinius miškus bei povandeninį archeologą profesorių Vladą Žulkų. Filmo premjeros planuojamos Lietuvos ir užsienio kino festivaliuose.
Dar vienas svarbus Veronikos karjeros etapas – NASA. Hjustone ji dalyvauja mokymuose ir filmuoja astronautus po vandeniu, jiems ruošiantis sudėtingoms kosmoso misijoms. Ji teigia, kad šiai galimybei reikėjo specialaus pasiruošimo, medicininės patikros, portfolio ir griežtų NASA nustatytų taisyklių. Veronika taip pat pabrėžia esanti vienintelė Baltijos šalyse dirbanti su profesionalia povandeninio kino įranga „GATES“.
Vis dėlto už įspūdingų pasiekimų slypi ir kita istorijos pusė. Veronika pripažįsta, kad intensyvus darbas ir nuolatinės kelionės paliko mažiau vietos šeimai bei asmeniniam gyvenimui. Ji neslepia kartais jaučianti vienišumą, nors beveik nuolat yra apsupta žmonių. Pasak jos, baimė nepasiekti nieko reikšmingo gyvenime ją verčia nesustoti, rizikuoti ir nuolat išbandyti naujas kryptis.
