Andrius Mamontovas jaunesnysis rugpjūčio pabaigoje vėl stos į vieną sceną su savo garsiuoju tėčiu Andriumi Mamontovu. Tačiau šįkart muzikantas atskleidė ne tik tai, kas vyksta koncertuose, bet ir smagias šeimos užkulisių detales – nuo tėčio tariamai „pikto žvilgsnio“ iki netikėto sprendimo į grupę pakviesti jo sužadėtinę Emblą.
Andrius jaunesnysis neslepia, kad groti kartu su žmonėmis, kuriuos pažįsta daugybę metų, jam yra ypatinga patirtis. Grupėje kartu muzikuoja Eimantas Belickas, Danas, Viktoras ir, žinoma, jo tėtis.
Pasak Andriaus, susitikimuose netrūksta humoro, gerų emocijų ir ypatingos energijos. Būtent tas jausmas scenoje yra viena iš priežasčių, kodėl jis vis grįžta prie muzikos.
Rugpjūčio 21–23 dienomis grupės laukia koncertai Klaipėdos piliavietėje, prie Druskonio ežero ir Kauno jachtklube. Įdomu tai, kad mažesni koncertai Andriui jaunesniajam kelia net daugiau jaudulio nei pasirodymai prieš tūkstantines minias.
Priežastis paprasta – mažoje erdvėje publika yra visai šalia.
Kai matai beveik kiekvieno žmogaus veidą ir reakciją, įtampa tampa didesnė nei milžiniškoje arenoje.
Andriui tėčio kūryba taip pat nėra svetima. Nuo vaikystės jis matė šimtus Andriaus Mamontovo koncertų, o jo dainas girdėjo nesuskaičiuojamą daugybę kartų.
Todėl šiandien daugelį kūrinių jis pažįsta beveik mintinai.
Vis dėlto grodamas kartu su tėčiu Andrius jaunesnysis stengiasi laikytis tam tikrų ribų. Jis nenori visiškai pakeisti kūrinių struktūros ar scenoje netikėtai sugroti kažko, kas kardinaliai skirtųsi nuo originalo.
Ir čia atsiranda garsusis tėčio „piktas žvilgsnis“.
Andrius juokauja, kad nenorėtų, jog tėtis koncerto metu atsisuktų ir piktai į jį pažiūrėtų. Tačiau iškart patikslina – iš tikrųjų taip nenutinka.
Pasak jo, Andrius Mamontovas kaip grupės vadovas nėra itin griežtas. Jei kažkas skamba blogai, jis tai pasako, tačiau muzikantams suteikia nemažai kūrybinės laisvės.
Jis leidžia kitaip paimti akordą, pasirinkti kitą tembrą ir ieškoti naujo skambesio. Andrius jaunesnysis mano, kad jo tėčiui būtent ir įdomu išgirsti senas dainas su nauju pojūčiu.
Tačiau dar įdomesnė detalė šiemet atsirado pačioje grupėje.
Prie muzikantų prisijungė Andriaus jaunesniojo sužadėtinė Embla.
Ir, pasirodo, idėja kilo ne pačiam Andriui jaunesniajam, o jo tėčiui.
Kartą važiuodamas su sūnumi iš repeticijos Andrius Mamontovas paklausė, ar Embla negalėtų atlikti pritariamojo vokalo. Sūnus pasiūlymui iš karto pritarė.
Tiesa, buvo viena nedidelė kliūtis – Embla nekalba lietuviškai.
Tačiau užduotis pasirodė įveikiama. Jai tereikėjo išmokti vieną lietuvišką frazę – „ar tai būtum tu“. Andrius padėjo sužadėtinei ją išmokti, ir ji tapo grupės pasirodymų dalimi.
Nepaisant to, kad Andrius jaunesnysis visą gyvenimą yra labai arti garsaus tėčio ir jo muzikos, viena paslaptis jam iki šiol lieka neįminta – kaip gimsta Andriaus Mamontovo dainos.
Sūnui vis dar įdomu, kaip tėvas su kolegomis atranda būtent tuos žodžius, melodijas ir akordus, kurie vėliau tampa klausytojams puikiai pažįstamais kūriniais.
Andrius jaunesnysis pripažįsta, kad tame iki šiol jaučia savotišką mistiką.
Beje, jo paties favoritai nebūtinai yra garsiausi tėčio hitai. Jam ypač patinka rečiau skambantys kūriniai, tarp kurių – „Vėjas“, „Geltoni krantai“, „Tu likai lietuje“, „Pėdos ant drėgno akmens“, „Tik žvakių šviesoje“, „Tušti delnai“, „Liūdesio angelas“ ir „Geležinė širdis“.
Dabar šeimos ryšys persikelia ir į sceną: Andrius Mamontovas koncertuoja kartu su sūnumi, o šalia jų pasirodo ir būsima šeimos narė Embla.
