Aktoriai Indrė ir Simonas Storpirščiai jau penkiolika metų kuria bendrą gyvenimą, tačiau pripažįsta, kad meilė jiems nėra savaime suprantamas jausmas. Priešingai – ją reikia atrasti iš naujo kiekvieną dieną. Būtent tai, anot jų, ir padeda išsaugoti artumą bei tikrą laimę.
Prisiminę savo pažinties pradžią, abu šypsosi. Simonas pasakoja, kad vieną savaitgalį buvo pakviestas vykti į Tytuvėnų festivalį skaityti poezijos bažnyčioje. Ruošdamasis kelionei jis pakvietė kartu vykti ir Indrę. Tačiau pati aktorė iš karto patikslina, jog iš tiesų viskas vyko kiek kitaip – ji pati pasiūlė prisijungti. Kol Simonas mokėsi, ji paklausė, ar galėtų važiuoti kartu.
Tas bendras išvykimas jiems iki šiol primena pirmąjį pasimatymą. Simonas neslepia, kad atmosfera buvo ypatinga, o poezija tąkart įgavo visai kitą prasmę. Jis juokauja, kad Indrė buvo teisi sakydama – kai gyvenime atsiranda moteris, poezijoje savaime atsiranda ir meilės tema.
Šiandien jų santykiai jau visai kitokie nei pažinties pradžioje. Pasak Simono, po penkiolikos bendrų metų meilė tapo labai atvira. Nebėra poreikio kažką slėpti, nutylėti ar vaidinti. Abu gali nuoširdžiai pasakyti, jei kas nors nepatinka, ir nebijo kalbėti apie tai, kas svarbu.
Aktorius pripažįsta, kad kartais vis dar sureaguoja stereotipiškai vyriškai ir jausmus išreikšti jam nėra taip paprasta. Vis dėlto jis pastebi, kad bėgant metams viskas tapo aiškiau ir paprasčiau. Nors meilę jaučia kasdien, iki šiol negali tiksliai atsakyti į klausimą, kas ji iš tiesų yra.
Indrė į santykius žvelgia kiek kitaip. Jos įsitikinimu, tvirtas ryšys su kitu žmogumi prasideda nuo santykio su pačiu savimi. Tik tada, kai žmogus išmoksta suprasti save, lengviau kurti brandžią partnerystę. Vis dėlto ji pripažįsta, kad santykių pradžioje dažnai nutinka priešingai – noras būti kuo arčiau mylimo žmogaus tampa toks stiprus, jog kartais pamiršti save ir imi blaškytis.
Prisiminimai apie studijų metus jiems iki šiol kelia šypseną. Abu mokėsi tame pačiame kurse, o Indrė neslepia, kad Simonas tada traukė daugelio dėmesį. Ji atvirai prisipažįsta, kad jis buvo ne tik gražiausias kurse, bet ir nepaprastai charizmatiškas žmogus. Pasak jos, jo paprasčiausiai buvo neįmanoma neįsimylėti.
Toks žmonos komplimentas Simoną akivaizdžiai sutrikdė. Jis kukliai sureagavo prašydamas jo taip negirti ir neaukštinti. Tačiau ši trumpa akimirka tik dar kartą parodė, kad net po daugelio bendrų metų jų santykiuose išliko šiluma, pagarba ir gebėjimas vienas kitą matyti įsimylėjusio žmogaus akimis.
Storpirščiai įsitikinę, kad laimingi santykiai neatsiranda savaime. Jų paslaptis paprasta – kasdien iš naujo pasirinkti vienas kitą, nepamiršti atvirų pokalbių ir neprarasti gebėjimo įsimylėti savo žmogų dar kartą. Būtent tokį kelią jie vadina vieninteliu būdu iš tiesų būti laimingiems
