Austėja Landsbergienė šiomis dienomis jaučiasi tarsi ant sparnų – žinoma edukologijos mokslų daktarė ir verslininkė pagaliau pasiekė tai, kam atidavė beveik septynerius metus savo gyvenimo. Moteris gavo juodąjį kyokushin pilno kontakto karatė diržą ir šią ypatingą akimirką pasidalijo su savo sekėjais.
Apie ilgą ir nelengvą kelią Austėja prabilo antradienio popietę savo feisbuko paskyroje. Ji paviešino nuotraukas ir atvirai papasakojo, kiek daug pastangų, atkaklumo bei kasdienio darbo slypėjo už šio pasiekimo.
„Aš. Esu. Kyokushin. Pilno. Kontakto. Karate. JUODAS. Diržas”, – rašė Austėja, neslėpdama emocijų. Moteriai vien mintis, kad ji gali ištarti šiuos žodžius, buvo ypatinga.
Kai ji tik pradėjo treniruotis, Austėja prisipažino net nesvajojusi apie tokį rezultatą. Tuomet ji galvojo, kad labai savimi didžiuotųsi, jeigu bent pasiektų mėlyną diržą. Tačiau jos trenerės žodžiai liko atmintyje: juodas diržas yra baltas diržas, kuris nepasidavė. Būtent ši mintis tapo jos vidiniu pažadu – nenuleisti rankų.
Beveik septynerius metus Austėja treniravosi tris arba keturis kartus per savaitę. Sportas lydėjo ją visur, nepriklausomai nuo vietos ar aplinkybių. Ji treniravosi Islandijoje, kai kolega miegojo kitame kambaryje, todėl teko stengtis būti kuo tylesnei. Vokietijoje ji sportavo viešbučio koridoriuje, stebint praeiviams, kurie nustebę žiūrėjo, kas vyksta.
Jungtiniuose Arabų Emyratuose Austėja treniravosi anksti ryte dykumoje, kur jos trenerė pastebėjo prie jų priėjusią antilopę ir jos jauniklį. Italijoje ji atliko pratimus vienuolyne ant akmeninių grindų, o Prancūzijos Normandijoje, neradusi tinkamos erdvės viešbutyje, išėjo į lauką ir sportavo pievelėje ant šlaito.
Kelionėse karatė likdavo šalia jos – Tenerifėje treniru
Austėja atviravo, kad sportavo visur, kur tik rasdavo vietos: kieme, viešbučio sporto salėje, foje, koridoriuje, kambaryje, virtuvėje, terasoje, prie baseino, kalnuose, lygumose ar dykumoje. Visur, kur vykdavo, ji kartu pasiimdavo sportinę aprangą ir skirdavo laiko treniruotėms.
Motheris taip pat atskleidė, kad apie savo užsiėmimą pradžioje net nepasakojo šeimai. Ji buvo nusprendusi pirmiausia sulaukti pirmojo egzamino ir tik tada atskleisti savo pasirinkimą. Taip ir nutiko – vieną dieną ji tiesiog grįžo namo su kimono ir jau turėdama oranžinį diržą.
Austėja pasakojo, kad susižavėjimas kovos menais atsirado dar vaikystėje, kai ją žavėjo kovos menų filmai ir jų herojai, kurie visuomet stodavo už teisingus dalykus. Tačiau tuo metu jos gyvenime buvo daugybė kitų veiklų – muzikos mokykla, baseinas, tenisas ir kiti būreliai, todėl kovos menams vietos neliko.
Kai vaikai paaugo, ji pr
Vėliau Austėja pradėjo dalyvauti Lietuvos kyokushin karatė federacijos vasaros stovyklose. Ji džiaugėsi ten atradusi stiprią ben
Austėja neslėpė, kad kartais jautė skeptiškus žvilgsnius
Po egzamino moteris suprato, kad
Vis dėlto Austėja pripažino, kad juodas diržas jai labai svarbus. Tai simbolis to, kad ji buvo tas baltas diržas, kuris nepasidavė.
Moteris ypating
Austėjos istorija s
