Asmik Grigorian vardas dar kartą nuskambėjo tarp ryškiausių pasaulio operos žvaigždžių. Lietuvos sopranė prestižiniame Zalcburgo festivalyje sukūrė įspūdingą Karmen vaidmenį naujame Georges’o Bizet operos pastatyme ir tapo pagrindine vakaro sensacija. Premjera sulaukė išskirtinio publikos bei kritikų dėmesio, o emocijų kupinas spektaklis buvo sutiktas audringomis ovacijomis.
Vos nutilus paskutiniams muzikos akordams, salėje kilo ilgai nesibaigiantys plojimai. Asmik Grigorian, įkūnijusi Karmen, kartu su scenos partneriais Jonathanu Tetelmanu, Kristina Mkhitaryan ir Davide’u Luciano ne kartą buvo kviečiami sugrįžti į sceną nusilenkti žiūrovams. Publika negailėjo garsių „Bravo!“ šūksnių, skirtų ne tik solistams, bet ir dirigentui Teodorui Currentziui bei jo vadovaujamam orkestrui „Utopia“, kurių pasirodymas tapo neatsiejama šio vakaro sėkmės dalimi.
Šis vaidmuo Asmik Grigorian karjeroje išsiskiria ne vien prestižine scena. Jos sukurta Karmen visiškai atsisako įprasto fatališkos moters įvaizdžio. Vietoje tradicinės interpretacijos žiūrovai išvydo stiprią, savarankišką ir savo pasirinkimus pačiai lemiančią moterį, kuri nė akimirkai neatsisako laisvės.
Ypač stipria emocine kulminacija tapo finalinė scena. Likus akimirkai iki tragiškos atomazgos, Karmen ryžtingai pareiškia Don Chosė, kad gimė laisva ir tokia išliks iki paskutinės savo gyvenimo akimirkos. Būtent ši interpretacija tapo vienu labiausiai aptariamų naujojo pastatymo akcentų ir suteikė gerai pažįstamai istorijai naują prasmę.
Spektaklio režisierė Gabriela Carrizo pabrėžė, kad šiandien neįmanoma atsiriboti nuo temos, kuri vis dar išlieka skaudžiai aktuali. Jos teigimu, 1875 metais sukurta opera šiandien neišvengiamai skatina kalbėti apie moterų žudymo dėl lyties problemą. Režisierė priminė, kad jos gimtojoje Argentinoje moteris nužudoma kas 35 valandas, todėl kuriant spektaklį buvo siekiama kiekvieną personažą parodyti daug giliau, atskleidžiant jų vidinius išgyvenimus, motyvus ir emocines kovas.
Scenoje netrūko ir netikėtų meninių sprendimų. Belgijos šokio teatro „Peeping Tom“ bendraįkūrėja Gabriela Carrizo pasitelkė šokėjus, kurių akrobatiški judesiai tapo pagrindinių veikėjų vidinių emocijų atspindžiu. Tokiu būdu spektaklis įgavo papildomą psichologinį sluoksnį, leidžiantį žiūrovams dar stipriau pajusti herojų išgyvenimus.
Iš pirmo žvilgsnio santūri Christofo Hetzerio scenografija, sukurta iš betoninių rampų ir griežtų plokštumų, nuolat keitė savo veidą dėl įspūdingo Tomo Visserio apšvietimo. Šviesa pavertė minimalistinę erdvę dramatišku ir atmosferišku pasauliu, kuriame kiekviena scena įgavo vis kitokią emocinę spalvą.
Ne mažiau dėmesio sulaukė ir Don Chosė vaidmenį atlikęs Jonathanas Tetelmanas. Čilėje gimęs tenoras, šiandien laikomas vienu geidžiamiausių pasaulio operos atlikėjų, šiame pastatyme sukūrė visiškai kitokį personažo portretą. Jo Don Chosė nėra stereotipinis agresyvus vyras – tai socialinio spaudimo ir smurto paveiktas žmogus, vis dar išlaikantis jautrumą ir vidinę kovą.
Didžiulį publikos atgarsį sukėlė jo atliekama „Gėlių arija“, kurioje Don Chosė atvirai išpažįsta meilę Karmen. Dar nepasibaigus kūriniui salėje nuaidėjo spontaniškos ovacijos, o tokio pat šilto įvertinimo viso vakaro metu sulaukė ir Asmik Grigorian bei kiti pagrindiniai spektaklio solistai. Jonathanas Tetelmanas įtaigiai perteikė savo herojaus virsmą – nuo įsimylėjusio ir viltingo vyro iki pavydo bei vidinių prieštaravimų palaužto žmogaus, nebesugebančio suvaldyti savo emocijų.
Naujasis „Karmen“ pastatymas Zalcburgo festivalyje tapo vienu ryškiausių sezono įvykių, o Asmik Grigorian dar kartą įrodė, kad jos vardas šiandien pelnytai minimas tarp svarbiausių pasaulio operos scenos atlikėjų.
