Kūrybinių idėjų nestokojantis dizaineris Liutauras Salasevičius vėl nustebino savo sprendimais. Po kurio laiko viešumoje rečiau matytas 46-erių kūrėjas parodė, kaip pasikeitė jo aplinka, o pokyčiai buvo tokie ryškūs, kad sunku neatkreipti dėmesio ne tik į naują interjerą, bet ir į patį Liutaurą.
Dizainerio galvoje nuolat gimsta naujos idėjos, todėl ramiai sėdėti ir nieko nekeisti jam tiesiog nepavyksta. Neseniai atnaujinęs savo sodybą, dabar Liutauras ėmėsi dar vieno didelio projekto – savo įkurtų mados namų „Madam pareis vėliau“ spalvingos rekonstrukcijos.
Vos įžengęs į Užupyje esančią mados ir grožio studiją, Liutauras neslėpė emocijų ir pats prisiminė, kokia ši vieta buvo anksčiau. Jo akimis, senasis salonas buvo visiškai kitoks – ramus, blankus ir neturintis tos energijos, kuri šiandien jį apibūdina.
„Perdaręs saloną sėdžiu ir galvoju, koks prieš tai jis buvo „apie nieką“… Ar bent pameni, kaip atrodė? Ne?! Tai matai, koks neįdomus, kad net neįstrigo atmintyje. Baltos komodos, spintos, įrėminti veidrodžiai, durys, kėdės…“ – apie pasikeitusią erdvę kalbėjo Liutauras.
Dizaineriui kūryba nėra tik darbas – tai jo kasdienis gyvenimo būdas. Pinti, virinti, dažyti, kalti, siūti, klijuoti ir lipdyti jam tapo įprasta rutina. Todėl artimiausi žmonės jau seniai priprato prie nuolatinių pokyčių jo aplinkoje. Šiandien vienas kampas gali atrodyti visiškai kitaip nei vakar, o naujos detalės atsiranda tada, kai tik gimsta nauja idėja.
Liutauras nėra žmogus, kuris laikosi vieno nusistovėjusio įvaizdžio. Jis nebijo eksperimentuoti nei su drabužiais, nei su spalvomis, nei su savo išvaizda. Kiekvienas naujas etapas jam tampa galimybe išbandyti dar vieną kūrybinę kryptį.
Šį kartą įkvėpimo šaltiniu tapo dabar populiarėjanti vadinamoji dopamino stiliaus eklektika – ryškesnis, žaismingesnis ir daugiau emocijų suteikiantis požiūris į erdvę. Būtent tokia nuotaika atsispindi ir atnaujintuose mados namuose, kuriuose tradiciniai sprendimai užleidžia vietą spalvoms, netikėtoms detalėms ir išskirtinei atmosferai.
Liutauras Salasevičius dar kartą įrodė, kad jam svarbiausia ne tik sukurti gražią vietą, bet ir suteikti jai charakterį. Jo aplinka tampa tarsi kūrybinė drobė, kurioje kiekviena detalė turi savo istoriją ir emociją.
