Edita Mildažytė jau daugelį metų išlieka viena geriausiai pažįstamų televizijos asmenybių Lietuvoje. Naujausiame atvirame pokalbyje ji ne tik prisiminė profesinius išbandymus, bet ir grįžo prie vieno skaudžiausių savo gyvenimo etapų – istorijos, kuri prieš kelerius metus plačiai nuskambėjo visoje šalyje ir privertė ją iš naujo pažvelgti į savo pasirinkimus.
Kalbantis apie neseniai daug diskusijų sukėlusį incidentą, kai prie vairo buvo sustabdyta apsvaigusi BMW vairuotoja, natūraliai prisiminta ir pačios Editos patirtis. Ji neslėpė, kad tuomet išgyveno itin sudėtingą laikotarpį, tačiau šiandien į viską žvelgia gerokai ramiau ir tą įvykį vadina svarbia gyvenimo pamoka.
Pasak jos, tokios situacijos akimirksniu primena, kaip greitai žmogus gali prarasti tai, ką kūrė daugybę metų. Edita prisipažino, jog tuo metu rimtai svarstė įvairiausius scenarijus ir net juokais galvojo, kad prireikus galėtų kepti kotletus turguje. Ji šypsojosi sakydama, kad jei jau taip nutiktų, juos keptų geriausiai visame Vilniuje.
Vis dėlto daug stipresnį įspūdį nei pats incidentas jai paliko aplinkinių reakcija. Žurnalistė neslėpė nusivylimo dalimi kolegų, kurie, jos žodžiais, mielai pasinaudojo situacija dėl didesnio dėmesio. Anot Editos, buvo nemažai žmonių, kurie viešai demonstravo tariamą nepatogumą, tačiau kartu nepraleido progos išnaudoti kilusio susidomėjimo savo naudai. Nors tai ją nuvylė, šiandien ji pripažįsta, kad toks žmonių elgesys nėra retas ir galbūt net visiškai žmogiškas.
Prisiminusi patį įvykį, Mildažytė pabrėžė, kad svarbiausia buvo tai, jog niekas nenukentėjo. Nebuvo nei avarijos, nei sužeistųjų ar dar skaudesnių pasekmių. Ji nesistengė pateisinti savo poelgio ir aiškiai pripažino, kad tuo didžiuotis nėra kuo, tačiau kartu priminė, jog kasmet už vairavimą apsvaigus sulaikomi tūkstančiai žmonių, o dalis tokių pažeidimų apskritai lieka nepastebėti.
Edita sakė nemananti, kad pats sulaikymas turėjo apversti jos gyvenimą aukštyn kojomis. Kur kas didesnę reikšmę turėjo tai, kas įvyko po jo. Būtent tada kartu su vyru Sauliumi jie ramiai atsisėdo pasikalbėti, o tas pokalbis tapo tikru lūžio tašku.
Ji prisiminė, kad vyras be jokio pykčio ar moralizavimo ištarė vieną sakinį, kuris privertė susimąstyti. Saulius jai pasakė, jog jei ateityje kas nors pamatytų ar nufotografuotų ją su taure rankoje – nesvarbu, ar joje būtų alkoholinis, ar nealkoholinis vynas – visuomenė ją galutinai pasmerktų. Tų kelių ramių žodžių visiškai pakako.
Edita sako, kad nuo tos dienos visiškai atsisakė alkoholio. Ji atvirai prisipažįsta, jog šiandien jo nė kiek nepasiilgsta ir net nepastebi, kad jo nėra jos gyvenime. Priešingai – toks sprendimas suteikė daugiau laisvės ir paprastumo kasdienybėje.
Dabar ji visuomet gali sėsti prie vairo, nereikia planuoti laiko pagal vakarėlius ar galvoti, ar galės vairuoti po taurės vyno. Ji džiaugiasi galėdama spontaniškai priimti sprendimus ir nebeturėti jokių su tuo susijusių apribojimų.
Pasak Editos Mildažytės, būtent tai ir tapo didžiausiu pokyčiu po visų išgyvenimų. Kartu pasikeitė ir jos požiūris į kai kuriuos žmones, tačiau daugiau jokių dramatiškų permainų ji neįvardija. Šiandien į praeitį ji žvelgia kaip į sudėtingą, bet svarbią patirtį, padėjusią aiškiau suprasti tiek save, tiek aplinkinius.
