Lietuvos kultūros pasaulį pasiekė skaudi žinia – eidamas šešiasdešimt šeštuosius metus liepos 8 dieną mirė poetas, eseistas ir literatūros kritikas Aidas Marčėnas. Jo netektis tapo skaudžiu praradimu ne tik artimiesiems ir kolegoms, bet ir daugybei skaitytojų, kuriems jo kūryba daugelį metų buvo ypatingas ryšys su žodžiu, mintimi ir lietuvių kalbos grožiu.
Aidas Marčėnas buvo poetas, kurio kūryboje susitiko intelektas, jautrumas ir gebėjimas į kasdienybę pažvelgti visiškai kitu kampu. Kalbėdamas apie savo kūrybą, jis yra pabrėžęs, kad poezija jam buvo tarsi judesys, laisvė ir gyvas santykis su kalba.
„Be kita ko, poezija yra rokenrolas. Poezija tam ir skirta, kad verstumeisi, vertumeisi, šoktum su gimtąja kalba ar kokiu išmintingai išprotėjusiu, knygose tik šokį pripažįstančiu, Friedrichu Nietzsche. Kad vis šokinėtum – aukščiau bambos, aukščiau buvimo, per gyvenimą, pro neįmanomus būties langus. Poezijoje tai turėtų būti natūralu“, – apie savo kūrybos suvokimą yra sakęs poetas.
Jis taip pat ne kartą kalbėjo apie kūrybinį jautrumą ir vidinį vaikišką smalsumą, kuris, jo manymu, išlieka svarbiausia tikro poeto savybe.
„Per savo ilgą ir vis ilgėjantį gyvenimą ne kartą sakiau, bet ir vėl pakartosiu: poeziją geba rašyti tik vaikas. Neišvengiamai senstantis vaikas. Ir tas senstantis vaikas, tas senstantis poetas šiokių tokių privilegijų turi. Pavyzdžiui, nemeluojantį dėkingumo jausmą, arba ne „tik“, o „net“ egzistencinius klausimus, į kuriuos savo likimais kartais atsako mirštantys draugai“, – savo mintimis dalinosi Aidas Marčėnas.
Poetas gimė 1960 metų rugsėjo 24 dieną Kaune, tačiau nuo 1964 metų gyveno Vilniuje. Jis baigė Vilniaus 22-ąją vidurinę mokyklą, kuri šiandien vadinama Mikalojaus Daukšos vardu, o vėliau kurį laiką studijavo Vilniaus konservatorijoje.
Jo gyvenimo kelias buvo įvairus. Jaunystėje Aidas Marčėnas dirbo skirtingus darbus – buvo teatrų apšvietėjas, knygų pakuotojas, taip pat dirbo Botanikos sode. Šios patirtys formavo jo pasaulėjautą, suteikė kūrybai platesnį žvilgsnį ir vėliau atsispindėjo jo tekstuose.
Literatūros lauke jis buvo aktyvus ne tik kaip poetas, bet ir kaip kritikas. Periodinėje spaudoje bendradarbiavo rengdamas literatūros apžvalgas, publikavo eseistinius tekstus ir kritinius straipsnius apie įvairius lietuvių literatūros kūrėjus bei reiškinius. Jo tekstai buvo spausdinami leidiniuose „Metai“, „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“ ir kituose kultūros leidiniuose.
Aidas Marčėnas reikšmingai prisidėjo prie soneto žanro atgaivinimo lietuvių poezijoje. Jo kūrybinis debiutas įvyko 1985 metais, kai žurnale „Pergalė“ buvo paskelbta jo eilėraščių publikacija. Vėliau jo tekstai skambėjo „Poezijos pavasario“, „Poetinio Druskininkų rudens“ almanachuose, įvairiose rinktinėse ir antologijose. Poeto kūryba buvo išversta į anglų, baltarusių, lenkų, prancūzų, rusų ir kitas kalbas.
Per beveik keturis kūrybos dešimtmečius Aidas Marčėnas išleido daugiau nei dvidešimt poezijos, eseistikos ir rinktinių knygų. Jo darbai tapo svarbia šiuolaikinės lietuvių literatūros dalimi. Jis taip pat sudarė poezijos rinktinę „Iš Vilniaus į Vilnių“.
Nuo 1993 metų Aidas Marčėnas buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Savo kūryba ir literatūros kritikos darbais jis paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje. Jo tekstai buvo vertinami dėl intelektualumo, meninės precizikos, pagarbos literatūros tradicijai ir nuolatinio dialogo tarp klasikos bei šiuolaikinio pasaulio.
Poeto kūrybinis indėlis buvo įvertintas daugybe svarbių literatūros apdovanojimų. Jis pelnė prizą už geriausią debiutą „Poezijos pavasario“ almanache 1987 metais, Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premiją 1989 metais, Julijono Lindės-Dobilo premiją 1999 metais, Jotvingių premiją 2008 metais, Jono Aisčio premiją 2013 metais, Lietuvos rašytojų sąjungos premiją 2014 metais ir Salomėjos Nėries premiją 2024 metais.
1994 metais Aidas Marčėnas tapo „Poezijos pavasario“ laureatu, o 2005 metais jam buvo skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už klasikinių vertybių ir šiuolaikiškumo dermę poezijos knygose.
Keturi jo poezijos rinkiniai – „Pasauliai“, „Eilinė“, „Šokiai“ ir „Tuščia jo“ – pateko į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką. Knygos „Ištrupėjusios erdvės“ ir „Viename“ buvo nominuotos Metų knygos rinkimuose.
Aido Marčėno žodžiai liks Lietuvos literatūros atmintyje – kaip kūryba, kurioje susitiko kalbos muzika, gyvenimo klausimai ir ypatingas jautrumas žmogui.
