Atlikėjo Algimanto Minalgos-Soliario namuose – sunkiai žodžiais nusakomos dienos, kai džiaugsmą staiga pakeitė netektis. Jo šeima neteko mylimos katytės Bellos, kuriai tebuvo dveji metai. Tai, kas prasidėjo kaip paprasta diena, virto skaudžia drama, kurios jie iki šiol negali pamiršti.
Apie praradimą A. Minalga-Soliaris prabilo socialiniame tinkle, o vėliau savo išgyvenimais pasidalijo ir plačiau. Jis pasakojo, kad katytė staiga pasijuto labai blogai, o jos būklė ėmė blogėti akimirksniu. Šeima, supratusi situacijos rimtumą, nedelsdama bandė ją vežti į veterinarijos kliniką, tikėdamasi, kad dar yra vilties.
Tačiau kelias iki pagalbos virto lenktynėmis su laiku. Pasak Soliario, Bella mirė jiems ant rankų pakeliui į kitą gydymo įstaigą. Vyras neslėpė, kad grįžęs namo ilgai negalėjo atsikratyti kaltės jausmo, galvodamas, jog galbūt galėjo padaryti dar daugiau.

Dar viena detalė, kuri jam įstrigo itin skaudžiai, buvo momentas, pamatytas per namuose esančias kameras. Maždaug valandą prieš lemtingą situaciją katytė dar judėjo įprastai – ji užšoko ant baro kėdės, atrodė rami, netgi žaisminga. Po kiek laiko ją rado jau silpną, vos kvėpuojančią.
Ši netektis, kaip teigia atlikėjas, smogė itin stipriai visai šeimai. Namuose likusi kita katė taip pat reagavo į situaciją – visą naktį ji nenulipo nuo daikto, kuriame buvo vežta Bella, tarsi jausdama, kad kažkas pasikeitė negrįžtamai.
Soliaris atvirai pripažino, kad augintinio praradimas jam tapo didžiuliu emociniu smūgiu, nes Bella buvo kasdienio gyvenimo dalis, su kuria siejo šilti vakarai ir įprasti buities momentai. Staigi netektis, anot jo, atrodė visiškai nesuvokiama ir per ankstyva.
Didžiausią emocinį audrą jam sukėlė ne tik pati tragedija, bet ir situacija, susiklosčiusi veterinarijos klinikoje Vilniuje, Antakalnyje. Pasak atlikėjo, atvykus į kliniką „8 Drambliai“, jie nesulaukė pagalbos, nes tuo metu jau buvo artėjama prie darbo pabaigos. Likus maždaug 15 minučių iki uždarymo, šeimai esą buvo pasakyta vežti gyvūną kitur.

Soliaris neslėpė nusivylimo tuo, kad net paaiškinus, jog katė yra kritinės būklės, jiems buvo pasiūlyta kreiptis į kitą įstaigą, dirbančią visą parą. Tai, pasak jo, privertė skubėti per miestą, ieškant pagalbos, kai kiekviena minutė buvo gyvybiškai svarbi.
Nors vyras pripažįsta, kad net ir suteikta skubi pagalba nebūtinai būtų pakeitusi baigtį, jį stipriai paveikė požiūris, su kuriuo teko susidurti pačiomis jautriausiomis akimirkomis. Jo teigimu, būtent abejingumo jausmas tapo sunkiausiai pakeliama šios istorijos dalimi.

Šiandien šeima gedi mažosios Bellos, kuri per trumpą gyvenimą spėjo tapti svarbia jų kasdienybės dalimi, o jos netikėtas išėjimas paliko tuštumą namuose ir širdyse.