Vaiva Mainelytė daugeliui jau seniai tapo ne tik teatro ir kino vardu, bet ir ištisa legenda. Žiūrovai ją pažįsta per dešimtmečius sukurtus vaidmenis, scenos eleganciją ir stiprų charakterį, tačiau už uždangų, išjungus kameras ir pasibaigus aplodismentams, jos pasaulis atrodo visai kitaip.
Namų aplinkoje ji nebe ta garsioji aktorė, kurią atpažįsta visa Lietuva. Čia ji tampa tiesiog Vaivute. O kartais – Vaivuliuku.
Taip ją vadina anūkas Motiejus Mainelis – fotografijos ir medijų meno studentas, pradedantis režisierius, kurio kūrybinį kelią stipriai palietė šeimos istorija ir artimas ryšys su garsia močiute. Tiksliau – su žmogumi, kurio šeimoje niekas taip nevadina.
Vos pradėjus kalbėti apie Vaivą Mainelytę, Motiejus trumpam sustojo. Atrodė, lyg pats klausimas apie močiutę jam skambėtų neįprastai. Ir netrukus paaiškėjo kodėl.
Jų šeimoje toks kreipinys tiesiog neprigijo.
Pasak Motiejaus, niekas niekada specialiai nenustatė taisyklių ir nebuvo jokio susitarimo, kaip reikėtų kreiptis į Vaivą Mainelytę. Tai nebuvo nei sąmoningas sprendimas, nei išskirtinis šeimos ritualas. Viskas atsirado natūraliai – taip, kaip kartais šeimose atsiranda vardai, kurie ilgainiui tampa savaime suprantami.
„Nėra taip, kad ji neleidžia jos vadinti močiute, tačiau taip jau natūraliai gavosi, kad nei močiute, nei bobute ar kažkaip kitaip jos nevadiname. Mums ji Vaivutė arba Vaivuliukas, visi esame įpratę ją taip vadinti“, – šypsodamasis pasakojo Motiejus.
Toks kreipinys atskleidžia ir jų ryšį – be oficialumo, be atstumo, be didelių titulų. Nors visuomenei Vaiva Mainelytė išlieka viena ryškiausių Lietuvos scenos asmenybių, artimiausių žmonių rate ji gyvena visai kitokį gyvenimą.
Motiejui ji nėra scena ar legenda. Ji – žmogus, kurio artumas ir buvimas šalia tapo svarbia jo paties pasaulio dalimi.
Augti šeimoje, kurioje viena pavardė daugeliui kelia asociacijas su kultūra ir kūryba, reiškia patirti ir ypatingą dėmesį, ir savitą atsakomybės jausmą. Tačiau Motiejaus pasakojime nėra pompastikos ar bandymo gyventi garsaus žmogaus šešėlyje. Priešingai – jo žodžiuose atsiskleidžia paprastas, žmogiškas ryšys, kuriame svarbiausia ne žinomumas, o kasdienis artumas.
Būtent tokios detalės dažnai pasako daugiau nei ilgi pasakojimai apie karjerą ar viešą gyvenimą. Už daugybės vaidmenų, scenos šviesų ir metų, praleistų kuriant, slypi žmogus, kuris šeimoje turi visai kitą vardą.
Ir galbūt būtent todėl tas ryšys tarp Vaivutės ir Motiejaus skamba taip tikrai – nes jame nėra nei legendos svorio, nei poreikio kažką įrodyti. Tik savaime susiformavęs artumas, kuris išliko svarbesnis už visus titulus.
