Po skyrybų Gerda Žemaitė sustojo ir suprato vieną dalyką: brangūs batai nieko neišsprendžia

Televizijos laidų vedėja ir žurnalistė Gerda Žemaitė šiandien apie pinigus kalba visai kitaip nei anksčiau. Ilgą laiką jos gyvenime svarbiausia buvo judėti pirmyn, daug dirbti, siekti rezultatų ir užtikrinti kasdienį stabilumą. Karjera augo, darbų netrūko, o mintys apie tolimesnę finansinę perspektyvą dažnai likdavo kažkur ateičiai.

Ji neslepia – ilgalaikis planavimas nebuvo ta sritis, kuriai skirtų daug dėmesio. Investavimas, rezervas netikėtoms situacijoms ar aiškus finansinis planas atrodė kaip dalykai, kuriems dar ateis laikas. Tuo metu atrodė pakanka dirbti, uždirbti ir pasirūpinti tuo, kas svarbu dabar.

Gerda pripažįsta, kad ilgai gyveno su mintimi, jog apie rytojų bus galima pagalvoti vėliau. Tačiau gyvenimas kartais pats pakeičia prioritetus.

Didžiausiu lūžio tašku tapo asmeniniai pokyčiai. Skyrybos, pasak jos, atnešė ne tik emocinių išbandymų, bet ir privertė iš naujo įvertinti savo santykį su pinigais bei kasdieniais sprendimais.

Po šio gyvenimo etapo ji pradėjo viską matyti kitaip.

Gerda pasakoja, kad atsiradus situacijai, kai už viską tenka atsakyti pačiai, pinigų tema tampa daug aiškesnė nei anksčiau. Tada pradedi pastebėti ne tik tai, kiek uždirbi, bet ir kur iš tikrųjų iškeliauja pinigai, kas yra būtina, o kas – tik akimirkos noras.

Jos teigimu, po skyrybų atsirado daugiau atsakomybės, daugiau planavimo ir gerokai mažiau spontaniškų sprendimų. Būtent tada atsirado ir susidomėjimas finansiniu raštingumu.

Sekdama finansų konsultantę Robertą Kazilionienę socialiniuose tinkluose, Gerda nusprendė kreiptis į ją asmeninei konsultacijai. Tačiau tai, ko tikėjosi, ir tai, ką gavo – pasirodė esantys du skirtingi dalykai.

Iš pradžių atrodė, kad pokalbis bus apie investavimą ir galimybes geriau valdyti pinigus. Tačiau konsultacija tapo kur kas platesniu pokalbiu apie įpročius, stabilumą, sprendimus ir požiūrį į finansinį saugumą.

Gerda prisimena, kad teko išgirsti ir nemažai pastabų apie tai, kaip buvo priimami sprendimai iki tol. Nors ne viską lengva išgirsti, būtent tai tapo naudinga pamoka ir paskatino į daugelį dalykų pažvelgti kitaip.

Finansų konsultantė Roberta Kazilionienė sako dažnai matanti vieną pasikartojančią klaidą – dalis moterų vis dar tiki, kad jų finansiniu saugumu pasirūpins vyras.

Jos nuomone, toks požiūris yra pavojinga iliuzija. Finansinis saugumas negali būti paremtas kitu žmogumi – kiekviena moteris turi žinoti savo finansinę situaciją, turėti savo finansinius sprendimus ir kurti savo pagrindą ateičiai.

Šios mintys Gerdai pasirodė itin artimos.

Ji sako supratusi, kad finansinis saugumas neatsiranda savaime ir nėra automatinė pasekmė vien dėl to, kad daug dirbi. Vien pajamų neužtenka – svarbu mokėti jas valdyti, planuoti ir suprasti, kokio gyvenimo nori ateityje.

Konsultacijos metu buvo įvertinta jos finansinė situacija ir sudarytas konkretus veiksmų planas.

Pasak Robertos Kazilionienės, aiškumas atsiranda tada, kai žmogus tiksliai žino, kiek uždirba, kiek išleidžia ir kokių tikslų siekia. Tačiau vien plano neužtenka – didžiausias iššūkis yra jo laikytis.

 

Посмотреть эту публикацию в Instagram

 

Публикация от Gerda Žemaitė (@gerda.zemaite)

Kalbėdama apie savo pačios klaidas, Gerda neslepia – anksčiau būdavo ir impulsyvių sprendimų.

Paklausta apie kvailiausią pirkinį, ji nedvejodama prisiminė labai brangius batus.

Tuo metu atrodė, kad jų tikrai reikia. Atrodė, jog toks daiktas suteiks daugiau pasitenkinimo, geresnę savijautą ar net tam tikrą atlygį už intensyvų darbą. Tačiau šiandien ji sako tokio sprendimo nebekartotų.

Per laiką pasikeitė ne tik išlaidos, bet ir požiūris.

Gerda pripažįsta anksčiau tikėjusi, kad kai kurie daiktai gali suteikti daugiau laimės. Dabar ji įsitikinusi – kur kas didesnę vertę turi ramybė, saugumo jausmas ir galimybė priimti sprendimus ne iš baimės, o iš pasirinkimo.

Roberta Kazilionienė taip pat pabrėžia, kad finansinis stabilumas nėra tiesiogiai susijęs su pajamų dydžiu.

Jos teigimu, žmonės dažnai laukia momento, kai pradės uždirbti daugiau ir tik tada pradės taupyti ar investuoti. Tačiau tikras stabilumas prasideda nuo įpročių.

Ji rekomenduoja kiekvienam žmogui turėti bent trijų mėnesių finansinį rezervą, o šeimai – pusmečio ar net ilgesnį saugumo laikotarpį.

Specialistė primena, kad gyvenime nuolat pasitaiko netikėtų situacijų – gali sugesti automobilis, prireikti būsto remonto, keistis darbas ar net gyvenamoji vieta. Tokie pokyčiai nėra išimtis, todėl finansinė pagalvė nėra prabanga.

Kalbėdama apie pirmuosius žingsnius, ji išskiria tris pagrindinius principus: reguliariai atsidėti pinigų ateičiai, sukaupti rezervą ir turėti aiškius finansinius tikslus.

 

Посмотреть эту публикацию в Instagram

 

Публикация от Gerda Žemaitė (@gerda.zemaite)

Šiandien Gerda sako gyvenanti su visai kitu supratimu.

Jos akimis, finansinis saugumas nėra tik skaičiai banko sąskaitoje. Tai ramybė, galimybė priimti sprendimus be nuolatinės įtampos ir žinojimas, kad netikėtumai nebeatrodo tokie bauginantys. Būtent tokio jausmo ji dabar sąmoningai siekia.

Videos from internet