Ant jos rankų – du skirtingi, bet labai svarbūs gyvenimo ženklai. Vienoje pusėje lotyniškai ištatuiruotas moto „Dictum – factum“ – pasakyta, padaryta. Kitoje – dar gilesnę prasmę turinti frazė, iškalta kartu su vyru ant vestuvinių žiedų: „Ita diis placuit“ – kaip dievai panorėjo, taip likimas lėmė. Šie simboliai tarsi lydėjo Nijolę Pareigytę-Rukaitienę per visus jos gyvenimo etapus, kuriuose netrūko nei pakilimų, nei vidinių išbandymų.
Šiandien dainininkė ir renginių vedėja atvirauja naujame savo gyvenimo etape – naujuose namuose, kurie dar kvepia pokyčiais, darbais ir nuolatiniu judesiu. Tačiau kartu tai vieta, kurioje susipina ir ramybės paieškos, ir kasdienis chaosas. Kieme dirba meistrai, namuose nuolat skamba telefonas, o darbiniai klausimai persipina su buities sprendimais.
„Kompiuteris įjungtas, telefonas skamba, kieme meistrai zuja: tavo nauji namai – dar ir visokių reikalų štabas!“ – taip savo kasdienybę apibūdina pati Nijolė. Ji neslepia, kad tokia rutina kartais vargina: „Reikalai niekada nesibaigia: jei ne renginių, tai kokius nors namo įrengimo klausimus vis dar tvarkau. Nuolatos lekiu, skubu ir galvoju, kur toks gyvenimas mus veda?“
Ši nuolatinė įtampa tarp darbo ir asmeninio gyvenimo ją privertė ieškoti būdų, kaip išlikti bent kiek ramesnei viduje. Todėl ji sąmoningai išjungia visus pranešimus telefone – socialinių tinklų signalus, žinutes ir garsus, kurie galėtų dar labiau išblaškyti mintis. Tačiau net ir taip atsiribojus, tempas išlieka intensyvus.
„Kartais atrodo, kad tie reikalai, problemos drasko į visas puses, bet gal tai – ir judėjimas, kuris veda į priekį? Visada įsisukusi į veiksmą jaučiuosi reikalinga,“ – sako ji, atskleisdama vidinį balansą tarp nuovargio ir prasmės jausmo.
Ne mažiau svarbi jos gyvenimo dalis – ir profesinis kelias. Nijolė vis dar renkasi būti savo pačios vadybininke. Ji tiesiogiai bendrauja su renginių užsakovais, pati derina detales, pati kuria scenarijus ir dažnai tampa net pačios šventės organizatore.
„Daug kas man siūlė pagalbą, bet su renginių užsakovais aš linkusi bendrauti pati. Noriu išgirsti jų lūkesčius, pageidavimus, kartais iki šventės net perprantu šeimininkų charakterio savybes, gyvenimo būdą,“ – pasakoja ji. Šis tiesioginis ryšys jai suteikia kontrolės jausmą ir leidžia išlaikyti autentiškumą scenoje.
Посмотреть эту публикацию в Instagram
Vis dėlto net ir artimiausi žmonės pastebi, kad toks tempas turi savo kainą. „Jau ir vyras sako, kad per daug visko bandau aprėpti,“ – pripažįsta Nijolė, leisdama suprasti, kad net stipriausiuose santykiuose atsiranda įtampa, kai gyvenimas tampa nuolatiniu bėgimu.
Per 15 santuokos metų ji išgyveno ne vieną etapą, o kartu su jais – ir skausmingas patirtis, tarp kurių minimas ir išdavystės šešėlis. Šie išgyvenimai, kaip pati sako, pakeitė jos požiūrį į gyvenimą ir žmones. Todėl šiandien jos žodžiuose skamba aiškus vidinis apsisprendimas: „Daugiau niekada“ – frazė, kuri, atrodo, žymi ribą tarp to, kas buvo, ir to, kas niekada nebesikartos.
Nauji namai jai tampa ne tik fizine erdve, bet ir simboline vieta, kurioje bandoma sudėlioti naują gyvenimo ritmą, suderinti pareigas, emocijas ir vidinį norą pagaliau atsikvėpti.
