Ugnė Siparė jau daugelį metų išlieka viena ryškiausių televizijos asmenybių Lietuvoje. Žiūrovai ją pažino dar dirbant nacionaliniame transliuotojuje, o šiandien ji aktyviai kuria turinį socialiniuose tinkluose, veda laidas ir drąsiai kalba apie savo patirtis. Viešėdama tinklalaidėje „Laikai ir laikai“ ji atvirai prisiminė svarbiausius karjeros momentus, papasakojo apie santykį su žinomumu bei atskleidė istoriją, kuri privertė kitaip pažvelgti į žmones, rašančius piktus komentarus internete.
Pasak Ugnės, sprendimas palikti LRT nebuvo spontaniškas. Ji prisipažino, kad ilgą laiką jautė poreikį pokyčiams, o gyvenime prasidėję nauji etapai tik dar labiau sustiprino norą judėti pirmyn.
Per daugiau nei dešimtmetį televizijoje ji spėjo išbandyti daugybę skirtingų veiklų. Kaip pati sako, atėjo momentas, kai suprato, kad jau pasiekė viską, ką galėjo pasiekti toje aplinkoje. Tarp įsimintiniausių akimirkų jai iki šiol išliko kelionės su prezidente, skrydis kariniu lėktuvu „Spartan“ ir komandiruotė Italijoje, kur delegacija buvo lydima kortežo. Šios dvi dienos, anot jos, buvo tokios ypatingos, kad iki šiol išsiskiria iš visos karjeros istorijos.

Žinomumas dažnai reiškia ne tik dėmesį, bet ir nuolatinį savęs vertinimą. Daugelis įsivaizduoja, kad televizijoje dirbantys žmonės nuolat išgyvena dėl išvaizdos ar matomų trūkumų. Tačiau Ugnė tikina, kad jos požiūris kiek kitoks.
Ji neslepia suprantanti savo netobulumus ir girdinti kritiką dėl kalbėjimo manieros ar išvaizdos. Vis dėlto tai nėra dalykai, kuriems ji pasirengusi aukoti savo energiją ir ramybę. Anot jos, kiekvienas žmogus turi savybių, kurios patinka arba nepatinka, tačiau tai nėra priežastis nuolat save graužti. Ji pripažįsta gyvenime padariusi įvairių klaidų, tačiau į jas žvelgia kaip į patirtį, o ne nuosprendį sau.
Tiesa, vieną įprotį ji vis dėlto norėtų pakeisti. Žiūrėdama į save ekrane dažnai pastebi itin aktyvią gestikuliaciją rankomis. Kartais jai atrodo, kad kalbėdama galėtų būti santūresnė, nors ši savybė jau tapo neatsiejama jos bendravimo dalimi.

Pastaruoju metu nemažai dėmesio sulaukė ir jos vaizdo įrašai socialiniuose tinkluose, kuriuose ji humoristiškai reaguoja į piktus komentarus. Viskas prasidėjo nuo vieno įrašo, kuris sulaukė didelio susidomėjimo. Vėliau sekė antras, o netrukus Ugnė pajuto savotišką azartą. Dabar ji netgi išsisaugo kai kuriuos komentarus, galvodama, kaip juos galėtų panaudoti ateities turiniui.
Tačiau bene labiausiai ją pačią nustebino socialinis eksperimentas, kurį atliko dirbdama laidoje „Klauskite daktaro“. Tuo metu ji ieškojo užsienyje gyvenančio lietuvio interviu ir kreipėsi į lietuvių bendruomenę Norvegijoje. Vietoje pagalbos sulaukė nemažai neigiamų reakcijų, pašaipų ir piktų žinučių.
Tuomet ji nusprendė išbandyti vieną idėją. Pasirinko žmogų, kuris buvo parašęs ypač grubų komentarą, ir parašė jam asmeninę žinutę. Vietoje konflikto ji pasirinko pagyrimą – parašė, kad vertina jo tvirtą nuomonę ir drąsą ją reikšti. Rezultatas buvo visiškai netikėtas. Vyras ne tik pakeitė toną, bet ir pradėjo ją girti, vadino geriausia žurnaliste bei pažadėjo grįžęs į Lietuvą duoti interviu. Dar daugiau – jis ėmė ginti Ugnę nuo kitų komentatorių, kurie ją kritikavo.
Nors eksperimentas pasiteisino, pati Ugnė prisipažino po jo jautusis dviprasmiškai. Viena vertus, rezultatas buvo įspūdingas, kita vertus, supratimas, kaip stipriai žmones gali paveikti paprastas dėmesys ar geras žodis, privertė susimąstyti. Ji juokaudama pripažino, kad apkabinimo principas šiuo atveju suveikė nepriekaištingai.

Kalbėdama apie populiarumą, laidų vedėja taip pat pabrėžė, kad niekada nesistengė savo žinomumo išnaudoti privilegijoms gauti. Pasak jos, yra žmonių, kurie atpažįstamumą paverčia įrankiu durims atverti, tačiau jai toks elgesys niekada neatrodė priimtinas. Jei kažkur nepavyko patekti ar kažko nepavyko gauti, ji tai priima ramiai.
Ugnė prisiminė ir kuriozišką situaciją iš nėštumo laikotarpio. Vieną dieną ji sulaukė žinutės, kad internete žmonės jau aptarinėja jos nėštumą. Iš pradžių ji nesuprato, iš kur galėjo pasklisti tokia informacija, tačiau netrukus prisiminė apsilankymą knygyne. Ten pirkdama knygą apie nėštumą ji sulaukė itin emocingos kasininkės reakcijos ir sveikinimų. Tą akimirką tapo aišku, kad kartais net visiškai nekaltos situacijos gali tapti gandų pradžia.
Tinklalaidėje netrūko ir linksmesnių istorijų. Ugnė atvirai pasakojo apie laikus, kai dar nebuvo sutikusi savo vyro Mariaus. Tuo metu jai tekdavo susidurti su vyrais, kurie pokalbį pradėdavo nuo frazės, jog matė ją per televiziją. Tokiais atvejais ji iškart suprasdavo, kad bendrų temų greičiausiai neatsiras.
Vis dėlto vienas dėmesio parodymas jai įstrigo ypač gerai. Viešėdama Italijoje ji sulaukė nepažįstamo vaikino klausimo, ar atvyko į šalį tam, kad įsimylėtų. Atsakymas buvo greitas ir aiškus. Pakėlusi ranką ji parodė vestuvinį žiedą ir pareiškė jau seniai esanti įsimylėjusi. Tuo pokalbis ir baigėsi.
Pokalbio pabaigoje Ugnė prisiminė ir savo požiūrį į prabangą. Nors savęs nelaiko didžiule mados gerbėja, vienas daiktas ilgą laiką traukė jos dėmesį – garsusis „Chanel“ rankinukas. Ji neslėpė, kad kadaise į jį žvelgė kaip į simbolį, rodantį, jog žmogus gali sau leisti tai, apie ką anksčiau tik svajojo.
Vis dėlto realybė, kaip pati juokauja, ne visuomet primena filmus. Ugnė prisipažino mėgstanti žiūrėti filmą „Graži moteris“, tačiau kartais jai atrodo, kad filmo scenarijus gali pasirodyti realesnis nei mintis pačiai užsidirbti tiek, kiek kainuoja išsvajotas prabangus rankinukas.