Šių metų „Sidabrinės gervės“ apdovanojimai Ulos Liagaitės gyvenime tapo akimirka, kurios ji nepamirš dar labai ilgai. Už vaidmenį filme „Danka“ geriausios aktorės apdovanojimą pelniusi menininkė neslepia – net ir dabar jai sunku suvokti, kad visa tai iš tikrųjų nutiko.
Pasak Ulos, į iškilmingą ceremoniją ji vyko be didelių lūkesčių. Jau pati nominacija jai atrodė kaip didžiulis įvertinimas, todėl vakaro planas buvo paprastas – pasipuošti, kartu su seserimi nuvykti į gražią kino bendruomenės šventę ir mėgautis akimirka.
Būtent todėl lemtinga žinia ją užklupo visiškai netikėtai. Kai buvo paskelbtas jos vardas, emocijos užvaldė akimirksniu. Ula pripažįsta, kad jos reakcijoje nebuvo nė kruopelytės vaidybos. Tai buvo tikras, nuoširdus ir spontaniškas jausmų protrūkis, kurio neįmanoma suplanuoti ar surepetuoti iš anksto. Net ir praėjus laikui po ceremonijos, ji sako vis dar iki galo netikinti, kad ši svarbi pergalė jau įrašyta į jos gyvenimo istoriją.
Nors šiandien daugelis ją pažįsta kaip apdovanotą kino aktorę, pati Ula savo profesinį kelią apibūdina gerokai plačiau. Jos veiklų sąrašas ilgas ir įvairialypis, todėl natūraliai kyla klausimas – kaip ji pati save pristato naujiems žmonėms?
Menininkės kelias prasidėjo nuo šiuolaikinio šokio studijų Šiaurės Anglijoje. Vėliau sekė dar vienas svarbus etapas – fizinio teatro studijos Argentinoje. Tuo viskas nesibaigė. Noras ieškoti naujų formų ir plėsti kūrybines ribas nuvedė ją ir į Šveicariją, kur ji baigė tarpdisciplininio meno magistrantūros studijas.
Per daugelį metų sukaupta patirtis leido jai dirbti labai skirtingose srityse. Ula pasirodo teatro scenoje, kuria choreografiją, dirba šokio projektuose ir stoja prieš kino kameras. Vis dėlto būtent šokis, kaip pati sako, tapo jungiamąja grandimi tarp visų jos veiklų.
Šokis lydėjo ją kiekviename etape ir atvėrė duris į įvairiausias kūrybines erdves. Jis padėjo atsirasti užsienio scenose, tapti Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklių dalimi ir galiausiai atvedė į lietuvišką kiną. Todėl, nors šiandien jos vardas vis garsiau skamba kino pasaulyje, Ula savo istorijos nesieja tik su viena profesija.
Jos gyvenimo kelias primena nuolatines kūrybines klajones po skirtingas šalis, kultūras ir meno formas. Nuo Anglijos iki Argentinos, nuo Šveicarijos iki Lietuvos scenų ir filmavimo aikštelių – kiekviena patirtis tapo svarbia mozaikos dalimi. Galbūt būtent todėl Ula Liagaitė nenori būti įsprausta į vieną apibrėžimą. Ji yra žmogus, kuriam menas neturi vienos formos, o kūryba gali reikštis pačiais įvairiausiais būdais.
Šiandien jos rankose – prestižinis „Sidabrinės gervės“ apdovanojimas, tačiau pati Ula labiausiai vertina ne titulą ar etiketę. Jai svarbiausia išlieka galimybė kurti, ieškoti, keliauti tarp skirtingų meno pasaulių ir kiekvieną kartą atrasti vis naują būdą papasakoti istoriją.
