Edita Mildažytė vėl trumpam sugrįžo į televizijos istoriją, kuri daugeliui žiūrovų iki šiol kelia stiprius prisiminimus. Kadaise ji buvo neatsiejama nuo legendinės LRT laidos „Bėdų turgus“, kuri ilgus metus buvo laikoma vienu jautriausių ir socialiai svarbiausių televizijos projektų Lietuvoje. Šiandien ši istorija vėl atgijo – ne tik studijoje, bet ir pačios vedėjos prisiminimuose.
Neseniai E. Mildažytė dalyvavo filmavimuose, skirtuose LRT 100-mečiui, kuriuose buvo atkuriami fragmentai iš kultinių kanalą formavusių laidų. Tarp jų – ir „Bėdų turgus“. Šį kartą ji vėl sėdo į vedėjos vietą, apsupta pažįstamų dekoracijų, kurios sugrąžino ją į laikus, kai kiekviena laidos diena reiškė naują žmogaus istoriją ir realią pagalbos paiešką.
Socialiniuose tinkluose ji pasidalijo nuotraukomis iš filmavimo aikštelės, kuriose matyti nostalgija persmelkta atmosfera. Tai buvo susitikimas ne tik su buvusia kūrybine komanda, bet ir su žmonėmis, kurie kadaise buvo laidos herojai – tais, kurių istorijos pasiekdavo visą Lietuvą ir nepalikdavo abejingų.
„Šiandien pasijutau lyg patekusi į laiko mašiną… LRT 100-mečiui filmuojami legendinių laidų fragmentai, todėl vėl susitikome su buvusiais „Bėdų turgaus“ herojais bei dalimi komandos. Smagu buvo pamatyti, kad nuoširdumas ir tikrumas nepasikeitė… O visa kita — kaip visiems“, – tokiais žodžiais ji apibūdino sugrįžimą į šią ypatingą aplinką.
„Bėdų turgus“ per savo gyvavimo metus tapo daugiau nei televizijos laida. Tai buvo 16 metų trukęs socialinis projektas, kuriame žmonės, patekę į sudėtingas gyvenimo situacijas, dalindavosi savo istorijomis, o kūrybinė komanda ieškodavo realių sprendimų ir pagalbos šaltinių. Laidos centre visada buvo žmogus ir jo išgyvenama bėda, o kiekviena istorija turėdavo labai konkretų tikslą – realią pagalbą.
Laidoje atsirado ir vadinamieji „bėdų pirkliai“ – žmonės ar įmonės, pasirengę prisidėti materialiai ir padėti tiems, kuriems to labiausiai reikėjo. Tai suteikė projektui išskirtinį formatą, kuris išsiskyrė iš kitų to meto televizijos laidų.
E. Mildažytė yra ne kartą pabrėžusi, kad šis darbas nebuvo tik televizinis pasirodymas. Tai buvo nuolatinis emocinis ir organizacinis iššūkis, kai kiekvieną savaitę reikėdavo rasti sprendimus ir užtikrinti, kad žmonės neliktų be jokios pagalbos. Kartais tekdavo pasirūpinti net keliomis istorijomis vienoje laidoje, o tikslas visada išlikdavo tas pats – kad žmogus išeitų ne tuščiomis rankomis.
Посмотреть эту публикацию в Instagram
Šis sugrįžimas į „Bėdų turgaus“ studiją tapo ne tik televiziniu momentu, bet ir asmenine kelione į praeitį, kurioje susipina darbas, žmonių likimai ir laikotarpis, palikęs ryškų pėdsaką Lietuvos televizijos istorijoje.
