Gegužės 13-ąją Lietuvą pasiekė skaudi ir daug emocijų sukėlusi žinia – mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zenonas Juknevičius, eidamas 77-uosius gyvenimo metus. Viešojoje erdvėje akimirksniu pasirodė užuojautos, prisiminimai ir atsisveikinimo žinutės, o kartu su jomis – ir aiškus įvardijimas, kad velionio žmona yra europarlamentarė Rasa Juknevičienė.
Tačiau netrukus po laidotuvių paaiškėjo svarbi detalė, pakeitusi viešai susidarytą įspūdį apie šeimyninę padėtį. Rasa Juknevičienė yra buvusi Zenono Juknevičiaus sutuoktinė – pora oficialiai pasuko skirtingais keliais jau anksčiau, o skyrybos, kaip pati politikė patvirtino, įvyko 2025 metų spalį.
Dar iki šios žinios viešojoje erdvėje buvo įprasta juos pristatyti kaip vyrą ir žmoną, tačiau realybė, kaip paaiškėjo, buvo kitokia. Nepaisant juridinio išsiskyrimo, jų ryšys visiškai nenutrūko – jie išliko artimi, bendravo ir net kurį laiką gyveno tame pačiame name, išlaikydami žmogišką, pagarba paremtą santykį.
Pati Rasa Juknevičienė atvirai pripažino, kad nors formalūs ryšiai buvo nutraukti, emocinis ir bendruomeninis ryšys su Zenonu išliko. Ji pabrėžė, kad šeimyninis ryšys buvo nutrūkęs jau seniau, o po oficialių skyrybų jie liko bendražygiais ir draugais, kurie dalijosi kasdienybe net ir gyvendami po tuo pačiu stogu.
Atsisveikinimas su Zenonu Juknevičiumi vyko Vilniuje, laidojimo namuose „Ritualas“. Artimieji, kolegos ir bendražygiai rinkosi pagerbti velionio atminimo gegužės 14 ir 15 dienomis. Atmosfera buvo rimties ir susikaupimo kupina – žmonės dalijosi prisiminimais, tyliai reiškė pagarbą ir palydėjo signatarą į paskutinę kelionę.
Penktadienio popietę karstas buvo išneštas iš laidojimo namų po vidurdienio. Velionis buvo palydėtas į Vilniaus Antakalnio kapines, kur atgulė Signatarų kalnelyje – vietoje, skirtoje svarbiausiems valstybės istorijos žmonėms.
Į paskutinę kelionę Zenoną Juknevičių lydėjo ir Rasa Juknevičienė. Nors jų santykiai jau buvo pasikeitę, ji dalyvavo atsisveikinime, taip parodydama pagarbą bendram praeities keliui ir kartu išgyventoms gyvenimo akimirkoms.
Ši istorija viešumoje paliko daug emocijų ir klausimų, tačiau artimųjų aplinkoje akcentuojama viena – pagarba, prisiminimai ir tylus atsisveikinimas su žmogumi, palikusiu ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje.
