Vilnius dar kartą parodė, kad moka ne tik stebėti sporto istoriją, bet ir ją švęsti taip, jog tai tampa miesto legenda. Vilniaus oro uostas virto tikru emocijų centru, kai namo sugrįžo „Ryto“ krepšininkai – naujieji FIBA Čempionų lygos čempionai. Dar prieš jiems pasirodant laukimo salėje buvo juntama įtampa ir pakili nuotaika: sirgaliai būriavosi su šalikais, vėliavomis ir klubo atributika, laukdami savo herojų.
Vilniaus „Rytas“ pirmą kartą istorijoje laimėjo FIBA Čempionų lygą, finale 92:86 įveikdamas Atėnų AEK. Tai buvo pergalė, kuri nutraukė ilgą laukimą – sostinės klubas tokio lygio europinio trofėjaus nebuvo iškovojęs nuo 2009 metų.
Oro uosto salė akimirksniu prisipildė iki paskutinės vietos. Kai žaidėjai pasirodė, juos pasitiko triukšmingos ovacijos, skanduotės ir minios spaudimas iš visų pusių. Krepšininkai filmavo akimirkas, spaudė rankas, šypsojosi ir akivaizdžiai mėgavosi tuo, kas vyko aplink juos.
Didžiausio dėmesio sulaukė treneris Giedrius Žibėnas – jo vardas buvo skanduojamas taip garsiai, kad salė tiesiog aidėjo. Pats treneris neskubėdamas judėjo per minią, šypsodamasis ir mėgaudamasis akimirka, kuri jam akivaizdžiai reiškė labai daug.
„Tokios emocijos kaip visada atstovaujant „Rytui“. Smagu sakyti, jog nieko naujo. Dėkojame tiems, kurie tikėjo, kurie buvo su mumis, kai buvo sunku“, – sakė Žibėnas.
Kelias iki titulo nebuvo lengvas. Nors pusfinalyje vilniečiai užtikrintai įveikė Tenerifės „La Laguna“, finalas prasidėjo itin sudėtingai. „Rytas“ ilgą laiką atsiliko, o prieš paskutinį kėlinį deficitas siekė net 18 taškų. Atrodė, kad AEK jau rankose laiko trofėjų.
Tačiau tada prasidėjo tai, ką vėliau sirgaliai vadino stebuklu. Simonas Lukošius pataikė šešis tritaškius per kėlinį ir išplėšė pratęsimą, grąžindamas vilniečius į kovą. O pratęsime iniciatyvos ėmėsi Artūras Gudaitis, kuris užbaigė istoriją „Ryto“ naudai.
„Žinome, kad daug kas mumis abejojo, bet dėl tų abejojančių galiu pasakyti: „Mes esame ir mums yra poch**“, – emocingai kalbėjo Žibėnas, cituodamas jau anksčiau komandos viduje nuskambėjusią frazę.
Sirgalių meilė komandai buvo juntama kiekviename žingsnyje. Krepšininkai sunkiai prasibrovė per minią, dalijo autografus, fotografavosi, o žmonės juos lydėjo iki pat autobuso. Prie jo net buvo nutiestas raudonas kilimas.
„Tai yra nerealu. Visi gražiausi žodžiai. Jie ne vieną kartą įrodė, kad ši komanda jiems yra svarbiausia. Jie mums yra viskas“, – sakė Artūras Gudaitis.
Jis pripažino, kad tikroji pergalės prasmė dar tik pradeda skleistis: „Reikia kelių dienų suprasti, ką padarėme. Buvo rungtynių, kai nepirmavome 39 minutes. Realybės dar reikia palaukti.“
Jam pritarė ir Augustas Marčiulionis, kuris taip pat neslėpė emocijų: „Nerealu. Čia yra „Ryto“ bendruomenė, „Ryto“ šeima. Vėlus vakaras, skrydis vėlavo, bet tai niekam nebuvo svarbu.“
Šventė nesibaigė ir po oficialios sutikimo dalies. Paklausus apie komandines emocijas po finalo, krepšininkai su šypsena citavo Liną Kleizą: „Gėrėme sprite‘ą.“
„Sunku buvo švęsti – rungtynės baigėsi vėlai, laukė fotosesijos. Nebuvo kažko didelio ar ypatingo“, – pridūrė Gudaitis, palikdamas atvirą klausimą, kiek iš tikrųjų dar tęsis šio triumfo aidai.
