Šį sekmadienį Motinos dienai skirtame laidos „Pasaulis pagal moteris“ epizode žiūrovų laukia itin jautrus ir atviras pokalbis, kuriame liečiamos temos, apie kurias dažnai kalbama tik tyliai arba visai nutylima. Laidos vedėja Kristina Rimienė kalbino žinomą atlikėją ir dviejų vaikų mamą Katažiną Zvonkuvienę, kuri be pagražinimų pasidalijo savo motinystės patirtimi, vidinėmis baimėmis ir didžiausiais gyvenimo lūžiais.
Katažina neslepia, kad Motinos diena jai visada turėjo ypatingą prasmę, tačiau bėgant metams ji keitėsi. Užaugusi kaime, ji prisimena, kad ši šventė anuomet nebuvo tokia iškilminga kaip dabar. Šiandien, augindama savo dukrą Korneliją, ji pati stengiasi perduoti kitokį požiūrį į motinystę ir šeimos vertybes, mokydama dukrą ne tik džiaugsmo, bet ir atsakomybės bei švelnumo.
Kalbėdama apie savo kelią į motinystę, Katažina atvirai pripažino, kad laukdamasi dvynių, būdama 36-erių, jautė daugiau nerimo nei džiaugsmo. Mintys apie tai, ar viskas pavyks, ar ji bus gera mama, ją lydėjo nuolat. Vidinis nesaugumas ir baimė tapti motina jai atrodė stipresni už laukimo džiaugsmą.
Didžiausias lūžis įvyko tuomet, kai jos šeima sužinojo sūnaus autizmo spektro sutrikimo diagnozę, kai vaikams buvo dveji metai. Ši žinia, kaip pati pasakoja, tapo pradžia gilesnei kelionei į save. Vietoje išorinių atsakymų ji ėmė ieškoti vidinio supratimo, bandydama perprasti ne tik vaiko, bet ir savo pačios emocijas.
Ji bandė įvairius būdus, konsultavosi su specialistais, gydytojais, terapeutais ir artimaisiais, tačiau laikui bėgant suprato, kad tikrasis atsakymas slypi jos pačios viduje. Kai bandė griežtai laikytis taisyklių, viskas ėmė griūti tarsi kortų namelis, o pokytis įvyko tik tada, kai ji pradėjo klausytis savo intuicijos ir pasitikėti savimi kaip mama.
Svarbiu atramos tašku tapo ir jos vyras Deivydas Zvonkus, kuris skatino veikti, o ne tik galvoti ar planuoti. Būtent veikimas, pasak Katažinos, tapo esminiu pokyčio raktu. Ji suprato, kad jos patirtis gali padėti ne tik jai pačiai, bet ir kitoms šeimoms, susiduriančioms su panašiais iššūkiais.
Katažina taip pat atvirai kalbėjo apie tai, kad viešai prabilti apie sūnaus diagnozę nebuvo lengva. Viduje ji jautė kaltę, nerimą ir baimę dėl aplinkinių reakcijos. Tačiau pamažu suprato, kad tylėjimas nepadeda nei jai, nei kitiems.
Jos gyvenime svarbų vaidmenį suvaidino ir sceninė veikla. Šiandien ji grįžta į muziką su dar didesniu tikrumo jausmu, pabrėždama, kad scenoje, kaip ir gyvenime, svarbiausia būti savimi, o ne kurti kaukes.
Laidos metu žiūrovai išvydo ir šiltas akimirkas Vilniuje, „Konrado“ cukrainėje, kur Katažina kartu su Kristina Rimiene gamino spurgytes, dalijosi juoku ir paprastomis, bet jaukiomis akimirkomis, leidžiančiomis bent trumpam sustoti ir būti čia ir dabar.
Dar viena laidos dalis nukėlė į Naująją Zelandiją, kur Kristina Rimienė kartu su dukra Marija Rimaite kūrė „Floristinį desertą“. Kelionės metu jos aplankė įvairias šalies vietas – nuo kalnų ir ežerų iki Hobbitono, žinomo iš „Žiedų valdovo“ filmavimo. Taip pat patyrė išskirtines akimirkas stebint delfinus ir banginius.
Floristinėje dalyje buvo kuriama Motinos dienos puokštė iš lelijų, alstromerijų ir rožių, mokantis spiralinio komponavimo technikos. Šis procesas tapo ne tik kūrybine veikla, bet ir simboliniu motinystės, kelionių ir šeimos ryšio atspindžiu, sujungiančiu mamą ir dukrą bendrame kūrybos procese.
