Balandžio 29-oji Rietavo kraštui tapo diena, kai žinia apie Stanislovo Antano Jurkaus mirtį palietė daugelį žmonių, jį pažinojusių tiek iš darbo, tiek iš bendruomeninio gyvenimo. Apie jo išėjimą pranešė Rietavo savivaldybė, pažymėdama, kad šis žmogus buvo svarbi vietos žemės ūkio ir bendruomenės istorijos dalis.
Stanislovas Antanas Jurkus gimė 1941 m. vasario 15 d. Per savo gyvenimą jis užaugino penkis vaikus, o jo kasdienybė buvo neatsiejama nuo žemės ūkio darbo ir nuolatinio ūkio tobulinimo. Jis buvo laikomas vienu iš tų ūkininkų, kurie ne tik dirbo savo žemę, bet ir siekė, kad visas sektorius žengtų pirmyn, priimtų naujoves ir stiprintų bendruomeniškumą.
Jo ūkis buvo mišrus – jungė augalininkystę ir gyvulininkystę, o pats S. A. Jurkus garsėjo atvirumu naujovėms, drąsa jas diegti ir nuosekliu darbu. Jis aktyviai dalyvavo įvairiose profesinėse bei bendruomeninėse veiklose, kuriose jo vardas buvo siejamas su patirtimi ir atsakomybe.
Svarbi jo gyvenimo dalis buvo ir visuomeninė veikla. Stanislovas Antanas Jurkus priklausė Žemdirbių teisių gynimo iniciatyvinei grupei, buvo kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ steigėjas ir ilgametis valdybos narys. Taip pat jis ėjo asociacijos „Plungė–Loiret“ valdybos pirmininko pareigas, buvo Rietavo ūkininkų sąjungos narys, o jo veikla savivaldoje paliko ryškų pėdsaką – jis buvo Rietavo savivaldybės pirmojo ir antrojo šaukimo tarybos narys.
Jo ūkininkavimo rezultatai taip pat buvo įvertinti nacionaliniu mastu. 2005 m. konkurse „Metų ūkis“ jo ūkis pelnė II vietą, o 2015 m. buvo pripažintas pažangiausiu metų ūkiu ir užėmė I vietą. 2014 m. jam įteiktas medalis „Už nuopelnus Lietuvos kaimui“, įvertinant jo indėlį į žemės ūkio plėtrą ir kaimo stiprinimą.
Savivaldybės įrašuose pabrėžiama, kad jis nuolat dalyvaudavo šventėse, parodose ir aktyviai įsitraukdavo į ūkininkų savivaldos veiklą. Tokie žmonės dažnai tampa tyliais, bet labai svarbiais regiono stuburo ramsčiais, kurių darbas matomas ne iš karto, bet jaučiamas ilgus metus.
Jo gyvenimo istorija Rietavo krašte paliko gilų pėdsaką – tiek per profesinius pasiekimus, tiek per bendruomeninius ryšius, kurie formavo vietos ūkininkų bendruomenę ir jos tradicijas.
