Artėja diena, kai Lietuvos kino teatrų ekranus pasieks istorija, kuri jau dabar vadinama viena įkvepiančiausių sporto ir žmogaus valios dokumentikų. Jau gegužės 1-ąją žiūrovai galės išvysti kino ir televizijos kompanijos „Kūrybinis avangardas“ sukurtą filmą „Viena koja aukščiau“, kurį režisavo Vytautas Dambrauskas, o operatoriumi dirbo Vytautas Katkus. Šiomis dienomis viešai pristatytas anonsas ir plakatas, atskleidžiantys nepaprastą paralimpinio snieglentininko Rapolo Micevičiaus gyvenimo kelią.
Režisierius neslepia, kad ši istorija jam tapo daugiau nei sportinis projektas. „Tikiuosi, kad filme mums pavyko atskleisti žmogaus valią ir ryžtą gyventi. Jo pasirinkimą stotis, eiti pirmyn, lipti į kalną net ir tokiose situacijose, kai akimirka gali pakeisti viską. Nežinau, ar iš kiekvieno čempiono išeitų filmas…“ – sako V. Dambrauskas, pabrėždamas, kad ši istorija pirmiausia yra apie žmogų, o ne apie pergales.
Filmas pasakoja Rapolo Micevičiaus kelią, kuris jau spėjo įeiti į Lietuvos sporto istoriją. 2026 metų Milano ir Kortinos žiemos paralimpinėse žaidynėse jis dalyvavo snieglenčių kroso rungtyje ir užėmė devintą vietą tarp stipriausių pasaulio atletų. Tai buvo ypatingas momentas Lietuvai – po 32 metų pertraukos vėl sugrįžo Lietuvos vėliava į žiemos paralimpines žaidynes.
Tačiau filmo centre – ne rezultatai. Tai žmogaus išgyvenimų, lūžių ir atsitiesimo kelionė. Prieš kelerius metus sportininko gyvenimas pasikeitė akimirksniu: vėjas, jėgos aitvaras ir kritimas iš maždaug dešimties metrų aukščio į vandenį. Iš pradžių viskas atrodė įveikiama, tačiau komplikacijos ir infekcija situaciją pavertė nepavaldžia kontrolei. Viena po kitos sekusios operacijos galiausiai atvedė prie sunkaus sprendimo – kojos amputacijos.
Metus praleidęs ligoninėje, Rapolas šiandien kalba su netikėta ramybe. „Amputacija manęs negąsdino, mačiau, kaip gyvena žmonės su kojų protezais, ką jie veikia, kaip sportuoja. Tikėjau, kad ir man pavyks“, – sako jis.
Ir jam pavyko. Vos po dviejų mėnesių jis pradėjo vaikščioti, grįžo į sporto salę, atstatinėjo kūną ir jėgas, o netrukus vėl atsistojo ant jėgos aitvaro lentos. Vėliau sekė dar didesnis žingsnis – snieglentė, Europos čempiono titulas ir aiškus tikslas: patekti į 2026 metų paralimpines žaidynes.
Šis tikslas buvo pasiektas, o kartu su sportininku į Italiją išvyko ir filmavimo komanda, fiksavusi kiekvieną jo žingsnį.
Režisierius prisipažįsta, kad pats ekstremalaus sporto pasaulio beveik nepažinojo. „Klausiausi, kaip vienas iš filmo prodiuserių, Arnas Vosylius, užsidegęs pasakoja apie Rapolą, apie jo energiją ir pozityvumą, ir nepajutau, kaip toji istorija mane įtraukė. Nors tuo metu buvau gana užimtas Kino mokyklos reikalais, vis dėlto panorau su Rapolu susipažinti, sužinoti, iš kur kyla jo pozityvus požiūris į gyvenimą ir pasirinkimus, jo šviesa. Apsisprendžiau per dieną, kad prisidėsiu prie filmo komandos“, – pasakoja jis.
Filmavimo procesas nebuvo paprastas. Operatorius V. Katkus pripažįsta, kad tai buvo iššūkis tiek profesionaliai, tiek asmeniškai. „Nei slidinėju, nei kaituoju, taigi, buvo gana sudėtinga techniškai visa tai perprasti, kad galėčiau filmuoti. Dokumentika man labai patinka, kiekviename projekte daug išmokstu, susipažįstu su žmonėmis, su kuriais, greičiausiai, nebūčiau susitikęs, pabūnu erdvėse, kuriose nebūčiau pabuvęs. Rapolą filmavome vandenyje kaituojantį, filmavome kalnuose čiuožiantį. Prie visų šių erdvių man reikėjo prisitaikyti, galvoti, kaip visa tai fiksuoti“, – pasakoja jis.
Net ir pats Rapolas į filmą iš pradžių žiūrėjo atsargiai. „Buvo keista, kad apie mane nori kurti dokumentiką. Kokia nesąmonė, aš ne Styvas Jobsas, apskritai nejaučiu, kad esu toli nuėjęs, pasiekęs ką nors svarbaus. Galbūt, ateityje, kai būsiu laimėjęs medalį, gal tada…?“ – svarstė sportininkas.
Vis dėlto filmo kūrėjai pasirinko kitą kelią – ne medalių ir titulų, o žmogaus kasdienybės, jo pasirinkimų, skausmo, atkaklumo ir vidinės šviesos istoriją. Filmas seka ne finišo liniją, o visą kelią iki jos – treniruotes, nesėkmes, netikėtus lūžius ir grįžimus.
Simboliškas ir pats pavadinimas „Viena koja aukščiau“. Jis tarsi kalba apie fizinę realybę, tačiau kartu atveria platesnę prasmę – apie žmogaus gebėjimą kilti virš savęs net tada, kai viskas atrodo prarasta.
„Visi Rapolo laimėjimai yra mažos jo kasdienybės, požiūrio detalės, – įsitikinęs režisierius V. Dambrauskas. – Tai istorija ne apie viršūnę, kuri tampa gyvenimo tikslu, o apie kopimą į ją, apie prabudimą ryte su šypsena“.
Filmas „Viena koja aukščiau“ Lietuvos kino teatruose pasirodys nuo gegužės 1 dienos.
