Kęstas Rimdžius – vardas, kuris Lietuvos grožio pasaulyje skamba jau ne vieną dešimtmetį. Drabužių kūrėjas ir plaukų stilistas, savo rankomis kūręs įvaizdžius šimtams moterų, neseniai žengė dar vieną žingsnį – pristatė kolekciją Paryžiaus mados savaitėje. Ten jo darbus lydėjo plojimai ir tarptautinis dėmesys, kurio, kaip pats prisipažįsta, net nesitikėjo. Tačiau didžiausią įspūdį paliko ne sėkmė, o tai, kaip jis ją priėmė – be triukšmo, be savęs išaukštinimo, tarsi visa tai būtų tik dar vienas darbo etapas.
Vieną šeštadienio vakarą naujuose „Kukla Beauty Box“ įvaizdžio namuose susirinko kone visa sostinės grietinėlė. Blizgūs drabužiai, taurės rankose ir šurmulys, kuriame jautėsi viena – pagarba. Tokį būrį žmonių suburti gali tik tas, kuris per ilgus metus užsitarnavo tikrą ryšį. Paklaustas, ar jaučia meilę, Kęstas atsako paprastai: tai visada buvo abipusis dalykas.
Jis neslepia, kad nuolat primena savo komandai vieną esminę taisyklę: kad ir koks stiprus profesionalas būtum, pirmiausia esi aptarnaujantis žmogus. Vos tik pradėsi jaustis aukščiau už klientą – karjera ims slysti iš rankų. Puikavimasis, nepagarba ar klientų nustūmimas į antrą planą, jo įsitikinimu, yra tiesiausias kelias į pabaigą. Šios vertybės lydėjo jį nuo pat pradžių ir, kaip pats sako, niekada neleidžia pamiršti, iš kur atėjo.
Darbas, kurį jis pasirinko, reikalauja visiško atsidavimo. Už iš pirmo žvilgsnio blizgančios sėkmės slypi kasdienis tempas, kuris nepalieka daug vietos sau. Užsakymai rezervuojami devyniems mėnesiams į priekį, kuriamos plaukų priežiūros priemonės „Kukla Cosmetics“, o poilsis tampa retenybe. Savaitė po Joninių ir kelios dienos rugsėjo pabaigoje – tai beveik visas jo laisvalaikis. Ir vis dėlto jis atvirai pripažįsta, kad kartais sustoja ir paklausia savęs: kur šiame visame kelyje lieka jis pats?
Kęstas kalba apie du skirtingus savo veidus. Darbe jis – atviras, energingas, bendraujantis, tačiau artimųjų rate atsiskleidžia visai kitoks – uždaresnis, vengiantis dėmesio. Būtent ši jo pusė, pasak jo paties, yra tikroji. Vieši pasirodymai prieš didelę auditoriją jam vis dar kelia įtampą, tačiau jis juos priima kaip būtinybę – ne dėl savęs, o dėl kūrinių, kurie turi būti pamatyti. Kadaise gal ir buvo minčių apie šlovę, tačiau šiandien jis aiškiai žino: jam svarbiausia darbas, o ne pripažinimo triukšmas.
Kelias į Paryžių nebuvo planuotas taip greitai. Viskas prasidėjo nuo Vilniaus mados savaitės, kurioje dalyvauti jis iš pradžių net nenorėjo. Vis dėlto šis sprendimas tapo gaiva – pirmą kartą per ilgą laiką jis kūrė be klientų pageidavimų, vedamas tik savo skonio. Būtent tai sugrąžino jam kūrybinį džiaugsmą, kurio buvo pasiilgęs.
Netrukus pasirodė kvietimas į Rygos mados savaitę. Iš pradžių jis reagavo skeptiškai – ta pati kolekcija netinka, dalis jau išparduota, o naujai sukurti reikėjo laiko. Tačiau smalsumas nugalėjo. Jis norėjo pamatyti, kaip jo darbai bus priimti už Lietuvos ribų. Važiuodamas su komanda juokavo, kad pervažiavus sieną visi statusai lieka užnugaryje – ten jie niekam nežinomi. Būtent ši nežinomybė tapo tikru išbandymu.
Ir vis dėlto viskas pavyko. Tarptautinė publika reagavo šiltai, o tai atvėrė dar platesnes duris. Paryžius tapo natūralia šio kelio tąsa, nors pats Kęstas iki šiol kalba apie tai santūriai. Jam svarbiausia ne vieta ar titulai, o tai, kad gali kurti taip, kaip jaučia. Ir, kaip pats sako, niekada nepamiršti pradžios – nes būtent ji padeda išlikti tikram net tada, kai aplink skamba garsiausi plojimai.
Посмотреть эту публикацию в Instagram
