Minia šėlsta, šviesos akina, o kiekvienas žodis nuo scenos nuaidi tūkstančių žmonių širdyse. Edgaras Limontas, geriau žinomas kaip Proflame, šiandien gyvena ritmu, apie kurį daugelis gali tik svajoti. Milijonai perklausų, sausakimšos koncertų salės ir vardas, kuris vis dažniau skamba tarp ryškiausių jaunosios kartos repo atlikėjų Lietuvoje. Tačiau už viso to slypi ir kita, mažiau matoma jo gyvenimo pusė.
Kovas jam tapo ypatingu lūžio tašku. Kartu su OG Version ir Furytto jis žengė į Kauno „Žalgirio“ arenos sceną, kur įvyko iki šiol didžiausias jų pasirodymas. Tai nebuvo tik koncertas – tai buvo momentas, kai energija, emocijos ir ilgo kelio rezultatas susiliejo į vieną sprogstantį vakarą. Minia reagavo į kiekvieną ritmą, o Proflame stovėjo scenoje jau nebe kaip pradedantysis, o kaip atlikėjas, kuris tvirtai žino savo vietą.
Tačiau tik nulipus nuo scenos viskas pasikeičia. Triukšmą pakeičia tyla, o euforiją – kasdienybė, kuri ne visada tokia blizganti. Būtent apie tai jis prabilo tinklalaidėje „ON DA MIC“, kur atvėrė duris į savo gyvenimą už scenos ribų. Ten, kur nėra prožektorių ir plojimų, lieka tik jis pats ir tai, kas jam iš tikrųjų svarbu.
Jo kelias į muziką prasidėjo ne nuo mikrofono, o nuo didžėjaus pulto. Smalsumas ir noras suprasti, kaip gimsta muzika, jį nuvedė prie pirmųjų bandymų valdyti garsą. Išmokęs pagrindų, jis netrukus atsidūrė scenoje kartu su OG Version, kur rūpinosi muzikinėmis detalėmis kaip didžėjus. Tai buvo etapas, kuris ne tik suteikė patirties, bet ir uždegė norą kurti pačiam.
Šis noras ilgainiui virto realybe. Proflame pradėjo rašyti, eksperimentuoti, ieškoti savo skambesio. Ir būtent tas nuoseklus darbas, kupinas bandymų ir klaidų, atvedė jį ten, kur jis yra šiandien – tarp labiausiai aptariamų jaunųjų atlikėjų šalyje.
Tačiau muzika – ne vienintelė jo aistra. Dar prieš sceną ir populiarumą, jo gyvenime svarbi vieta priklausė sportui. Boksas buvo ne tik hobis, bet ir rimta veikla – jis buvo Lietuvos jaunimo bokso rinktinės narys. Ši patirtis suformavo jo charakterį, išmokė disciplinos ir ištvermės, kurią šiandien jis atsineša ir į muzikos pasaulį.
Prieš dvejus metus jis dar kartą sugrįžo į kovą – šįkart jau profesionaliame ringe. Tai buvo ne spontaniškas sprendimas, o dar vienas įrodymas, kad Proflame nebijo iššūkių. Net ir turėdamas intensyvų koncertų grafiką, jis randa vietos tam, kas jam svarbu, nors ir tik kartą per savaitę.
Būtent ši pusiausvyra tarp scenos ir asmeninio gyvenimo kuria tikrąjį jo portretą. Už ryškaus įvaizdžio slypi žmogus, kuris nuolat ieško, tobulėja ir nepamiršta savo šaknų. Ir galbūt būtent tai daro jo istoriją tokia įtraukiančia – nes už kiekvieno pasirodymo slypi kur kas daugiau nei mato žiūrovai.
