2015 metų rugsėjį Danui Sodaičiui pasikeitė gyvenimas – vieną akimirką jis buvo jaunas, karjeros Karo akademijoje siekiantis karininkas, kitą – po motociklo avarijos nebevaldė dešinės rankos. Bet lemtingas ne pats įvykis, o jo reakcija. Vietoje pasidavimo Danas pasirinko naują kelią – paralimpinę lengvąją atletiką. „Komfortas neaugina – augina diskomfortas“, – sako sportininkas, kurio istorija tapo vaistinių tinklo „Camelia“ ir Lietuvos paralimpinio komiteto kampanijos „Bendrystė augina čempionus“ dalimi.
Judėjimas Danui visada buvo būtinas. Dar mokykloje jis bėgdavo sprintą, dalyvaudavo varžybose ir išsiskyrė vikrumu. Po Karo akademijos ir leitenanto laipsnio jis planavo ateitį sieti su tarnyba – viskas atrodė aišku, kol nepakeitė motociklo avarija. „Išmokau, kad net geriausias planas gali žlugti per akimirką. Supratau, kad vienas etapas baigėsi ir reikia ieškoti naujų galimybių“, – prisimena Danas.
Lengvoji atletika tapo natūraliu pasirinkimu. Sprintas – jo senas aistras, o pirmosios treniruotės su rinktine Portugalijoje pažadino seną jausmą: garbę atstovauti Lietuvai. „Kai matai kylant trispalvę, supranti, kad tavo pastangos turi prasmę“, – sako jis.
Vienas svarbiausių etapų buvo sprendimas treniruotis Vilniuje kartu su negalios neturinčiais atletais, tarp jų – Airine Palšyte, Edis Matusevičius, Kostas Skrabulis. „Iš pradžių sulaukdavau smalsių žvilgsnių, ateidavau su rankos įtvaru, bet rezultatai kalbėjo patys už save. Aukšti reikalavimai ir konkurencija formavo ne tik sportinę discipliną, bet ir mano vertybes“, – sako Danas. Trenerio Marto Skrabulio ir sportininkų bendruomenės palaikymas buvo lemtingas.
Danas tapo pirmuoju paralimpiečiu, dalyvavusiu nacionaliniame čempionate kartu su negalios neturinčiais atletais ir iškovojusiu medalį. Ši patirtis paskatino įkurti sporto klubą „Paradoksas“, vienijantį negalią turinčius žmones. „Pavadinimas simbolinis – kalba apie visuomenės prieštaravimus ir stiprybę, kuri slepiasi ten, kur mažiausiai tikimasi“, – teigia jis.
Kalbėdamas apie šeimą, Danas pabrėžia balansą: palaikymas svarbus, bet per didelė globa gali tapti kliūtimi. „Mano aplinkai tai nebuvo staigmena. Jie žinojo, kad komfortas manęs nemotyvuoja. Žmogui reikia erdvės pabandyti, suklysti, atrasti savo tempą. Tik taip atsiranda pasitikėjimas savimi“, – sako Danas.
Jo patirtis rodo: žodis „ne“ nėra kliūtis, tik sustojimas tampa problema. „Sustojame, kai nebeieškome išeities, leidžiame aplinkiniams mus užjausti. Tas komfortas neaugina. Augina diskomfortas“, – teigia sportininkas. Sportas tapo erdve, kurioje šis požiūris įgavo aiškią formą: sunkios treniruotės, nuovargis ir nesėkmingi startai nėra priežastis abejoti savimi – tai procesas, kuris stiprina.
„Man sportas – vieta, kur galiu mėgautis procesu, sutinku bičiulius, sąmoningai tikrinu ribas ir išsikeliu tikslus. Sunkios treniruotės atsiperka, jos sustiprina ir leidžia gyvenimą matyti plačiau“, – pasakoja Danas. Kampanija „Bendrystė augina čempionus“ siekia didinti visuomenės supratimą apie negalią turinčius žmones ir skatinti jų įtraukimą į bendruomenes, pabrėžiant asmeninę iniciatyvą ir artimųjų palaikymo galią.
