„Kai gauni dvidešimt gražių žinučių ir vieną blogą – užsiciklini būtent ant jos. Man reikėjo išmokti su tuo gyventi“, – prisimena įvairiuose televizijos projektuose išgarsėjusi renginių vedėja ir atlikėja Meda Borisaitė. Socialiniuose tinkluose dažnai matoma šypsena, ryškios scenos šviesos ir plojimai slepia ir kitą, daug jautresnę šios istorijos pusę.
Meda neslepia, kad pradžioje skaudžiausiai veikė būtent komentarai. „Atsimenu, gaunu žinutę – baisi, baidyklė, stora. Tada verkiu. Atrodo, kad visa tai įstringa galvoje ir nebeleidžia galvoti apie nieką kitą“, – atvirai pasakoja ji. Tuo metu ją palaikė vyras, kuris vieną kartą tiesiai pasakė: jeigu kiekvienas komentaras taip skaudina, galbūt šis kelias nėra jai. Būtent tada Meda suprato, kad turi išmokti atsiriboti ir eiti pirmyn.
Apie šlovę, sceną ir televiziją svajoja daugybė mergaičių. Tačiau tik nedaugeliui pavyksta šią svajonę paversti tikrove. Marijampolėje užaugusi Meda Borisaitė sako, kad jos kelias į televiziją buvo tarsi loterija, kurioje jai pavyko ištraukti laimingą bilietą.
Didžiulis dėmesys ją užklupo tuomet, kai ji dalyvavo konkurse dėl „KK2“ vedėjos vietos. Publika ją palaikė, socialiniuose tinkluose daugėjo palaikančių žinučių, o pati Meda scenoje jautėsi vis drąsiau. Susumavus komisijos ir žiūrovų balsus ji liko antroje vietoje – nugalėtoja tapo Viktorija Vaičaitė. Tačiau likimas šioje istorijoje turėjo kitų planų.
Netrukus Medai atsivėrė naujos durys – ji tapo laidos „LNK iššūkis. Tapk TV žvaigžde“ vedėja. Vėliau kartu su Anyanya pasirodė didžiojoje „Žvaigždžių duetų“ scenoje, o dar vėliau žiūrovai ją išvydo ir projekte „Muzikinė kaukė“, kur ji šiandien laikoma viena ryškiausių dalyvių.
Vis dėlto ryškiausias prisiminimas iš visos šios kelionės Medai susijęs ne su pergale ar pralaimėjimu. Jis susijęs su diena, kurią ji prisimena iki šiol.
„Atsimenu, buvo penktadienis, kai turėjo paskelbti, kas laimėjo konkursą. Tą dieną mirė mano močiutė“, – tyliau ištaria ji. Tai buvo moteris, kuri Medai reiškė labai daug. Netektis smogė staiga ir skaudžiai, tačiau gyvenimas tuo momentu nesustojo.
Tą patį vakarą paskelbti rezultatai parodė, kad ji liko antra. O jau kitą dieną laukė dar vienas išbandymas – suplanuotas renginys. „Numiršta močiutė, tą patį vakarą tu lieki antra, o žmonės sako – šaunuolė“, – prisimena Meda.
Pasak jos, renginių vedėjų gyvenimas turi savitą taisyklę: net ir tada, kai viduje griūva pasaulis, turi nusivalyti ašaras ir išeiti į sceną su šypsena. Žmonės laukia savo šventės, jie nori juoktis, švęsti ir kurti gražiausius prisiminimus. Ir būtent tą akimirką vedėjas turi būti tas, kuris sukuria nuotaiką.
Todėl ir tą kartą Meda padarė tai, ko reikalauja jos profesija – sutelkė jėgas, nusivalė ašaras ir išėjo linksminti žmonių. Tačiau viduje tuo metu gyveno visai kiti jausmai.
Šiandien prisiminus tą laiką jos akyse vis dar pasirodo ašaros. Tačiau kartu su jomis ateina ir šypsena – nes mintyse iškyla vienas brangiausių žmonių jos gyvenime. Močiutė, kurios palaikymas lydėjo ją nuo pat pirmųjų žingsnių ir kurios atminimas iki šiol išlieka svarbia jos istorijos dalimi.
