„Vaikystėje svajojau būti krepšininku. Ir man pavyko. Iki šiol esu tas pats Martynas, kuris neįsivaizduoja savęs jokioje kitoje profesijoje“, – atvirai sako Vilniaus „Ryto“ gynėjas Martynas Paliukėnas (32), dabar besigydantis po rimtos peties traumos.
Trauma jam atėmė galimybę būti aikštėje su komanda, tad pastarąsias savaites Martynas praleido stebėdamas draugus nuo atsarginių suolo. „Pamenu tą momentą kaip per lėtą filmą. Petys tiesiog iškrito iš savo vietos. Žmonės sakė, kad atrodė baisiai. Arenoje buvo ir mano močiutė, tad negalėjau panikuoti – iš karto pats jį įstatiau į vietą ir bandžiau išsilaikyti“, – juokiasi krepšininkas, prisimindamas tą skaudžią akimirką.
Pirmas tris savaites Martynas mėgino reabilituotis, tačiau kontaktinė treniruotė parodė, kad petys vis dar nestabilus. „Supratau, kad teks gulėti ant operacinio stalo. Negalėjau judinti peties, tad penkias savaites teko gyventi su įtvaru. Po to pradėjau stiprinti kojas ir nugarą – norėjau grįžti į aikštę tvirtesnis nei prieš traumą.“
Šiuo metu prasidėjo intensyvi reabilitacija. „Kiekvieną dieną jaučiu pažangą. Manau, kad iki grįžimo į aikštę liko apie mėnesį. Nėra lengva stebėti komandos draugus iš šono, negali jų tiesiogiai palaikyti žaidimu, bet stengiuosi būti pozityvus, dalinti patarimus, padrąsinti. Žiauriai pasiilgau krepšinio ir laukiu tos akimirkos, kai užsidegs žalia šviesa ir vėl galėsiu mesti į krepšį.“
Nepaisant sportinių iššūkių, Martynas rado laiko ir asmeniniams džiaugsmams. Šią vasarą jis atšoko vestuves su Berta. „Susipažinome visiškai atsitiktinai, bet nuo pat pirmos akimirkos tarp mūsų užsimezgė ypatinga ryšio linija. Vestuvių diena buvo tarsi svajonės realizacija, kupina juoko, emocijų ir tų mažų detalių, kurias tik artimiausi žmonės gali pastebėti.“
Martynas taip pat dalijasi, kad nors gyvenimas ne visada leidžia išvengti išbandymų, jis stengiasi priimti pamokas: „Yra dalykų, kurių gailiuosi, nes išgirdau juos per vėlai. Bet kiekviena klaida moko, kiekviena trauma stiprina. Svarbiausia – išlaikyti aistrą tam, ką myli, ir nebijoti ja dalintis su tais, kurie tave supa.“
Žvelgdamas į ateitį, jis neslepia optimizmo. „Grįšiu stipresnis, su nauja energija ir nauju noru įrodyti sau, kad svajonė, kuri prasidėjo vaikystėje, gali lydėti visą gyvenimą.“
