Artėjant kasmetiniam televizijos LNK ir organizacijos „Gelbėkit vaikus“ rengiamam paramos koncertui, dainininkė Katažina Zvonkuvienė pasidalijo jautriu ir labai asmenišku prisiminimu apie savo vaikystę. Ji įrašė emocingą vaizdo žinutę, kurioje atvirai prabilo apie tai, ko jai labiausiai trūko augant, ir kokias pamokas iš tų metų pasiėmė į savo dabartinį gyvenimą.
Prisimindama vaikystę, Katažina neslepia – nors šeimoje netrūko rūpesčio ir kasdienių pastangų pasirūpinti vaikais, labiausiai jai stigo paprastų, bet nepaprastai svarbių žodžių. Tų, kurie vaikui leidžia jaustis saugiam ir mylimam. Ji sako, kad dažnai ilgėjosi žodžių „aš tave myliu“, „aš tavimi didžiuojuosi“, „tu esi pakankama“. Būtent tokių sakinių, kurie suteikia vaikui vidinį tvirtumą ir leidžia suprasti, kad nereikia visada būti pirmam ar geriausiam, kad būtum vertas meilės.
Dainininkė pripažįsta, kad anuomet tėvų meilė buvo rodoma kitaip nei šiandien. Šilti pietūs ant stalo, tvarkingi namai, stogas virš galvos ir rūpestis kasdieniais dalykais buvo laikomi natūralia meilės išraiška. Tokia buvo to meto tėvystės samprata ir daugelio šeimų kasdienybė.
Tačiau dabar, pati būdama mama, Katažina į viską žiūri kiek kitaip. Ji įsitikinusi, kad vaikams reikia ne tik saugumo ar materialaus stabilumo, bet ir dažnų apkabinimų, padrąsinančių žodžių, priminimo, kad jie yra mylimi ir reikalingi. Pasak jos, kartais būtent tokie paprasti žodžiai vaikui tampa svarbiausia atrama.
Kalbėdama apie šeimą, Katažina prisimena ir labai skirtingus savo tėvų charakterius. Tėtis, anot jos, buvo tas žmogus, pas kurį visada norėjosi bėgti apsikabinti. Ramus, švelnus, tarsi saugus uostas, kuriame galima pasislėpti nuo viso pasaulio triukšmo. Mama buvo visiška priešingybė – griežta, reikli, viską kontroliuojanti ir visada žinanti, kaip turi būti.
Dainininkė sako, kad būtent mama laikė visą šeimą tvirtai savo rankose. Ji buvo tas žmogus, dėl kurio, kaip juokais sakoma, laikėsi ne keturi, o visi šeši namo kampai. Nors jos griežtumas kartais atrodydavo per stiprus, šiandien Katažina supranta, kad be tokio auklėjimo galbūt nebūtų tapusi tuo žmogumi, kuris yra dabar.
Nuo mažens mergaitė buvo mokoma, kad viską reikia užsitarnauti. Jei norėdavo kažko ypatingo, pirmiausia turėdavo atlikti namų darbus ar padėti buityje. Kartais tai reikšdavo paprastus, bet nelengvus darbus kaime – pamelžti karves, išravėti lysves, sutvarkyti namus.
Net ir tada, kai paauglystėje atsirado galimybė išvykti iš kaimo į sostinę padainuoti kavinėje, Katažinai tai nebuvo savaime suprantama. Būdama keturiolikos ar penkiolikos ji turėjo įrodyti, kad yra verta tokios išvykos – atlikti visus mamos pavestus darbus ir parodyti atsakomybę.
Tačiau griežta mama buvo ir didžiausia jos gynėja tada, kai mergaitė mokykloje patirdavo skaudžias patyčias. Katažina prisimena, kad pravardžiavimai prasidėjo dar pirmoje klasėje. Ji į mokyklą eidavo su skarele, nes turėjo labai silpnus ir retus plaukus. Mama, tikėdama tuomet paplitusiomis nuostatomis, nusprendė juos nuskusti, kad ataugtų stipresni.
Vaikams mokykloje tai tapo lengvu taikiniu. Jie buvo negailestingi, o kiekviena diena kartais virsdavo tikru išbandymu. Tačiau mama į tai niekada nereagavo abejingai.
Kadangi ji dirbo mokyklos raštinėje sekretore, vos sužinojusi apie dar vieną dukters patirtą patyčių epizodą, nedvejodama ateidavo į klasę. Įžengusi ji tiesiai paklausdavo – kuris? O tada pareikalaudavo, kad skriaudikai viešai atsiprašytų. Ir ne bet kaip – klūpėdami ant kelių prieš visą klasę.
Šis momentas Katažinai iki šiol išlikęs atmintyje kaip vienas ryškiausių motinos meilės įrodymų. Nors mama buvo griežta, jos reakcija parodė, kad dukra niekada nebus palikta viena.
Vis dėlto dainininkė primena, kad ne visi vaikai turi tokią patirtį. Ne visi auga šeimose, kuriose jaučiamas rūpestis ar meilė. Būtent todėl ji kartu su kitais pramogų pasaulio žmonėmis kviečia visuomenę atkreipti dėmesį į vaikus, kuriems šiandien reikia pagalbos ir palaikymo.
Katažina primena, kad šie vaikai yra mūsų visų ateitis – tarp jų gali būti būsimi gydytojai, pareigūnai, teisininkai ar žmonės, kurie vieną dieną patys taps tėvais. Todėl labai svarbu padėti jiems užaugti saugioje aplinkoje.
Prisidėti prie paramos galima labai paprastai – paskambinus numeriu 1415 galima paaukoti 10 eurų, o numeriu 1406 – 5 eurus. Apie vaikams labiausiai reikalingą pagalbą, jų kasdienius sunkumus ir būdus, kaip juos įveikti, bus kalbama kovo 20 dieną, penktadienį, 19.30 valandą, tiesioginiame LNK ir organizacijos „Gelbėkit vaikus“ paramos koncerte.
