Prieš daugiau nei pusantrų metų Fausta Marija Leščiauskaitė pasinėrė į motinystę ir nuo to laiko jos kasdienybė pasikeitė neatpažįstamai. Dukrytė Pasaka Jūra tapo jos pagrindiniu prioritetu, tačiau šiandien Fausta atveria naują savo gyvenimo puslapį – pirmą kartą sėda į radijo laidų vedėjo kėdę, drąsiai derindama motinystę su karjera.
„Nedidelį žingsnelį“, – šypsodamasi sako Fausta, nors iš tiesų tai nėra mažas žingsnis. Nuo dabar kiekvieną pirmadienį, 16.05 val., ji pasitiks klausytojus laidoje „Lekiam į“, kur ne tik keliaus po pasaulį, bet ir tyrinės žmogaus vidines patirtis bei gyvenimo užkaborius. Pirmoji pašnekovė, su kuria nuvykusios iki Balio, atskleidė asmeniškas temas – nuo mergautinės pavardės keitimo iki asmeninių pasirinkimų, kurie formuoja kiekvieną gyvenimo sprendimą.
Fausta atvirauja, kad motinystė – ne tik džiaugsmas, bet ir iššūkis. „19 mėnesių pralėkė taip greitai, kad net nepajutau, kaip dienos ištirpsta. Nors ir namuose nebuvome daug, kelionės į Italiją, JAV, Švediją, Japoniją, Suomiją bei kasdieniai išvykimai į parką ar kavines padėjo neprarasti ryšio su pasauliu.“ Ji priduria, kad namų šeimininkės vaidmuo jai buvo mielas, net jei kartais psichologiškai reikėjo pabėgimo kūrybai ir minčių laisvei.
Kai kalba pasisuka apie Pasaką ir darželio klausimą, Fausta tvirtai pasisako: „Su vyru apsisprendėme nedaryti darželio, kol dukra pati nepareikš noro. Mes abu neėjome į darželius ir dėl to esame laimingesni. Kol vesiu laidas, dukrą prižiūrės tėtis arba auklytė, kuri retkarčiais ateina. Svarbiausia, kad Pasakai būtų malonu su ja, ir kad man būtų jauku šalia.“
Auklės paieškos nebuvo lengvos, bet Fausta džiaugiasi atradusi žmogų, su kuriuo dukra jaučiasi saugi ir laiminga. „Kai auklė ateina, Pasaka apsidžiaugia, apkabina mane išeinant. Po visko dar pasikalbame, pasidaliname patirtimi, o vienintelis nemalonumas – ji nuolat vėluoja, bet tai juokinga ir nekenkia.“
Išeinant į darbą, Fausta pripažįsta, kad emocijos – sudėtingos: „Kai tik žengi žingsnį į laisvę, jaučiu ilgesio ašaras. Grįžusi apsikabinu dukrą ir kartoju, kiek jos pasiilgau. Tačiau tie išėjimai man suteikia energijos, padeda būti laimingesne ir geresne mama.“
Radijo mikrofonas – nauja scena, kurią Fausta pasitinka su jauduliu. „Įgūdžiai kiek užmigę. Pavyzdžiui, kviečiau Arūną Valinską, perskaičiau tekstą, žiūriu – „sveiki, Artūrai“. Gerai, kad pastebėjau ir pataisiau. Vis dėlto jaudulys veikia, klausiu savęs, ar svečiai bus patenkinti, ar pati jų nenuvilsiu.“
Tai – nauja Faustos Marijos kelionė, kur motinystė ir karjera susilieja į vieną nepaprastą gyvenimo istoriją, pilną atradimų, džiaugsmo ir emocijų.
